Šerkšnėnų kaimo žmones globos keturi šventieji

Nuotr. iš Šerkšnėnų kultūros centro archyvo

Šerkšnėnų kultūros centro kieme buvo pašventintas ir visuomenei pristatytas koplytstulpis su keturiais šventaisiais. Kaip paaiškino idėjos autoriai, šventieji pasirinkti atsižvelgiant į gyvenvietės ir vietos ypatumus.

Projektas tęsiamas

Koplytstulpis su šv. Cecilijos, šv. Izidoriaus, šv. Juozapo ir šv. Stanislovo atvaizdais pastatytas gyvenvietės kultūros centro kieme, jo autorius – medžio meistras, tautodailininkas Antanas Viskantas, o saulutės kūrėjas – kalvis, tautodailininkas Virgilijus Mikuckis.
Atidaryme dalyvavo koplytstulpio autorius, rėmėjai, visi, kas prisidėjo prie jo atsiradimo. Statinį pašventino kunigas kanauninkas Petras Smilgys, apie koplytstulpių statymo tradicijas, jų priežiūrą kalbėjo Žemaitijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo vyriausioji specialistė Aldona Kuprelytė.
Šis paminklas pastatytas tęsiant kultūros centro kartu su Mažeikių rajono savivaldybe ir Kultūros paveldo departamentu pradėtą projektą, skirtą gaivinti, atkurti ir populiarinti mažąją architektūrą.

Atsižvelgė į vietovę

Kiekvienas koplytstulpis su šventuoju buvo statomas su atitinkama intencija, – priminė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Končiutė-Mačiulienė. Ir dėl šio statinio buvo diskutuojama su šerkšnėniškiais.
„Šv. Juozapas pasirinktas, nes globoja dailides, o Šerkšnėnuose yra lentpjūvė, kurios vadovai padovanojo medienos, padėjo jį įrengiant, įmonėje dirba daug vietos gyventojų. Šv. Izidorius – žemdirbių globėjas, o jų šiose apylinkėse nestinga. Šv. Cecilija – meno globėja, o juk koplytstulpis pastatytas kultūros centro kieme. Ketūnuose stovėjo koplyčia, kurioje vykdavo Šv. Stanislovo atlaidai, sovietmečiu ją išardžius, mediena buvo panaudota Šerkšnėnų kultūros namų statybai, todėl ant šio koplytstulpio atsirado vietos ir šv. Stanislovui“, – kalbėjo Savivaldybės specialistė paminklosaugai.

Veidai – iš vaizduotės

Medžio meistras Antanas Viskantas pasakojo, kad koplytstulpio drožimas
užtruko apie pusę metų. Nuotr. iš Šerkšnėnų kultūros centro archyvo

Organizaciniai koplytstulpio įrengimo darbai truko apie dvejus metus: buvo pateikta paraiška Kultūros paveldo departamentui, gautas finansavimas, apžiūrėta Žemaitijos nacionaliniame parke esanti mažoji architektūra, kalbėta su specialistais.
„Koplytstulpį drožiau apie pusę metų – neskubėdamas. Šventųjų veidus išdrožiau pagal savo įsivaizdavimą, o jų atributų ieškojau knygose“, – pasakojo apie dešimt tokio pobūdžio koplytstulpių mūsų rajone išdrožęs medžio meistras A. Viskantas.
Statymo darbai prasidėjo rugsėjo viduryje, prie idėjos įgyvendinimo prisidėjo Šerkšnėnų kultūros centro ir seniūnijos darbuotojai, seniūnė Alina Čekienė.

Vyks ilgalaikė paroda

Pastaraisiais metais mūsų rajone padaugėjo tokio pobūdžio mažosios architektūros statinių. „Auksūdyje prieš dvejus metus buvo pastatytas koplytstulpis, kurio viršūnėje įtvirtintas kryžius, paimtas iš toje pačioje vietoje rasto supuvusio ir nuvirtusio koplytstulpio. Pastatytas koplytstulpis Šerkšnėnuose, o taip pat – koplytstulpio kopija Pikelių bažnyčios šventoriuje“, – vardijo R. Končiutė-Mačiulienė.
Ji pasakojo, kad senasis Pikelių koplytstulpis yra perduotas muziejui, jis bus konservuojamas. Kad žmonės galėtų susipažinti su senąja mažąja architektūra, planuojama surengti ilgalaikę parodą Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje.
„Šiuo metu ruošiamasi atstatyti koplytstulpį, kuris stovėjo Židikų bažnyčios šventoriuje. Sprendžiamas klausimas, ar rekonstruoti originalą, ar pastatyti kopiją, o originalą užkonservavus taip pat eksponuoti minėtoje parodoje. Ateičiai yra planų dėl mažosios architektūros įrengimo ir kitose rajono vietovėse“, – akcentavo Savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Rekomenduojami video