Šerkšnėnuose vyko tradicinė „Bulvių fiesta“

Šerkšnėnuose šeštą kartą surengta bulvių derliaus šventė. Jos svečių laukė Aleksandros Milieškienės jurginų paroda, bendruomenių palapinės su įvairiais bulvių patiekalais, keturios muzikantų grupės, pramogos ir konkursas.

Ką galima pagaminti iš bulvės

Sekmadienį Šerkšnėnų stadione įsikūrė Tirkšlių seniūnijos, Leckavos kaimo, Voverių, Auksodės, Balėnų, Giedrimų, Sedos kultūros centro, Žemalės bei Židikų bendruomenės, kurios ruošė patiekalus iš bulvių.

Valgių pasirinkimas buvo ypač didelis: didžkukuliai, bulvių košės ir traškučiai, bulviniai blynai ir spurgytės, šiupininė, bulbienė, žemaičių blynai, keptos bulvės… Bendruomenių komandos žmones ragino sustoti prie jų palapinių, paragauti vaišių, pabendrauti, paklausti, kas įdomu.

Surengtose bulvių tarkavimo ir cepelinų darymo varžybose dalyvavo visų į „Bulvių fiestą“ atvykusių bendruomenių atstovai. Kiekviena buvo apdovanota arbūzu ir tradiciniu bulvių maišu, o nugalėtojais tapo Voverių kaimo komanda.

Augina ir kuria puokštes

Lankytojų dėmesio sulaukė A. Milieškienės palapinė su jurginais. Iš Šerkšnėnų kilusi ir čia gyvenanti moteris sakė, kad jų augina apie 250 veislių.

Jurginus auginti moteris pradėjo prieš 6 metus. Prisijungusi prie šių gėlių gerbėjų grupės socialiniame tinkle ji ryžosi šiam iššūkiui.

„Susižavėjau jurginų grožiu ir jų įvairiaspalve gama“, – kalbėjo A. Milieškienė, pirmąkart savo gimtinėje surengusi tokią ekspoziciją.

Puokštes iš jurginų kurianti moteris dalyvavo ir neseniai vykusioje šventėje „Sedos jurginas“.

Skatina žmonių nuoširdumas

Gintaras iš Sedos, kuris šventėje lankėsi jau ketvirtą kartą, „Santarvei“ sakė: „Kiekvienais metais čia grįžti skatina bendruomeniškumas ir žmonių nuoširdumas.“

Būtent šias priežastis labiausiai pabrėždavo kiekvienas kalbintas „Bulvių fiestos“ svečias, o tie, kas dalyvavo pirmąkart, neabejojo, kad kitą rudenį vėl apsilankys Šerkšnėnuose.

Šventės dalyvius linksmino ir šokti kvietė Sedos kultūros centro folkloro ansambliai „Rėmole“ ir „Rėmolioka“, grupė „Nešpėtni bernai“, kapela „Grįžolė“ iš Degaičių. Žmonės mielai šoko etnografinius šokius, ratelius, poros sukosi ir valso ar polkos ritmu.
Povilas BARANAUSKAS