Šerkšnėniškiai, sodindami gėles ir kitus augalus, vadovaujasi savo nuožiūra ir apželdinimo specialistų nesamdo. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Šerkšnėniškiai sako, kad jų gyvenvietė gražiausia, ir turbūt niekas nedrįstų su jais ginčytis.
Ši gyvenvietė, aplinkinių manymu, viena iš nedaugelio, kurios aplinka tvarkoma pavyzdingai.
Seniūnijos darbuotojai neslėpė, kad yra ir iš aplinkinių kaimų ir rajonų atvykstančių žmonių, kurie nori pasižvalgyti ir pasisemti patirties tvarkant aplinką.
Užkrečiamas pavyzdys
Seniūnijos darbuotojai tvirtina, kad dažniausiai apsieinama be specialistų pagalbos. Tik kartą bendruomenės iniciatyva buvo organizuotas seminaras, kuriame daug naudingų patarimų davė apželdinimo specialistai.
„Kiek teko girdėti iš žmonių atsiliepimų, daugelis liko patenkinti. Pasinaudoję specialistų patarimais ir mes patvarkėm gyvenvietės aplinką“, – sakė Šerkšnėnų seniūno pavaduotojas Antanas Valtas.
Tvarkytis daug padeda žmonės, dirbantys viešuosius darbus ir atidirbantys už socialines pašalpas.
„Šie žmonės – didžiulė paspirtis seniūnijai. Atliekamų pinigų aplinkai tvarkyti neturim, todėl esam priversti verstis kaip išmanom. Dalį daigų užaugina patys Šerkšnėnų gyventojai ir mielai mums padovanoja. Be abejo, kai kuriuos augalus perkame“, – pasakojo A. Valtas.
Pasak jo, pagrindinis „variklis“ yra seniūnas. Tik jo dėka po truputį gyvenvietė ėmė puoštis.
„Tvarkymasis prasidėjo pamažu, nuo seniūnijos pastato aplinkos. Pačios seniūnijos darbuotojos sodino gėles, jas laistė ir ravėjo. Po to tvarkomi plotai vis didėjo ir didėjo. Miestelio gyventojai, matydami tokią iniciatyvą, patys prisijungė. Džiugu, gera iniciatyva yra užkrečiama: bendruomenė noriai įsitraukė į visos gyvenvietės aplinkos tvarkymą“, – tvirtino seniūno pavaduotojas.
Įgyja patirties
Šerkšnėniškiai įsitikinę, kad bendromis jėgomis gali daug ką padaryti, ir tai nereikalauja labai didelių investicijų. Šį teiginį puikiai iliustruoja beržynėlyje įrengta poilsio aikštelė suaugusiesiems ir vaikams.
„Reikia tik truputį iniciatyvos, ir viską galima pasidaryti. Inventoriui pagaminti naudojome vėtros išvartytus medžius, kuriuos supjovė vietinė lentpjūvė. O toliau jau darbo ėmėsi žmonės, atliekantys viešuosius darbus: padarė suolus, stalus, sūpynes, čiuožyklas“, – rodydamas beržynėlyje įrengtą poilsio aikštelę kalbėjo A. Valtas.
Pasak pašnekovo, kiekviena tokia patirtis gyventojams suteikia galimybę ieškotis geresnio darbo.
„Žmonės, kurie viešuosius darbus dirba kelerius metus iš eilės, net savotiškais specialistais tampa ir geresnius darbus susiranda. Pavyzdžiui, išmoksta kloti plyteles, todėl įsidarbina statybinėse įmonėse“, – pasakojo Šerkšnėnų seniūno pavaduotojas.
Vykdo projektus
Nepriekaištingos tvarkos gyvenvietėje padeda pasiekti ir bendruomenės bei seniūnijos vykdomi projektai. Pagal vieną iš jų prieš kelerius metus buvo sutvarkyta krepšinio aikštelė ir stadionas.
„Krepšinio aikštelę su specialia danga įsirengėme vieni pirmųjų rajone. Tokios dangos net miestas neturėjo. Sportuoti skirta vieta yra gausiai lankoma. Jaunimas net susidaro grafiką, kada kas žais“, – pateisinusiu lūkesčius projektu džiaugėsi Šerkšnėnų seniūnas Alfonsas Šakauskas.
Seniūno teigimu, kitais metais Šerkšnėnų laukia dar didesnės permainos. Pagal rengiamą projektą, planuojama nutiesti pėsčiųjų takus, įrengti apšvietimą, sutvarkyti dar didesnius viešųjų erdvių plotus.
„Planų turim daug, tik reikia laiko ir lėšų viskam įgyvendinti“, – tvirtino A. Šakauskas.
Sprendžia iškilusias problemas
Kaip ir atliekant bet kokius darbus, kyla nemažai problemų. Kaip vieną pagrindinių Šerkšnėnų seniūnas įvardijo kuro trūkumą.
„Kuro reikia norint ir valdas apvažiuoti, ir žolę nupjauti. Kaip žinome, benzinas brangsta, todėl vis sudėtingiau jo pakankami įsigyti“, – sakė seniūnas.
Seniūno pavaduotojas taip pat prisiminė, kad nemažai problemų sukelia ir aplinkos niokotojai.
„Iš tiesų, reikia pripažinti, kad tų niokotojų yra mažiau, bet vis tiek dar pasitaiko vienas kitas jaunuolis, kuris, norėdamas pasirodyti prieš kitus, ką nors sulaužo ar prišiukšlina. Daug blogiau buvo prieš kelerius metus, kai masiškai dingdavo augalai. Ilgapirščiai net nepabijojo išrauti ką tik pasodintų tujų prie pat seniūnijos“, – prisiminė A. Valtas.
Seniūnijos darbuotų teigimu, daugiausia darbo tvarkant aplinką būna pavasarį, kai tenka likviduoti ne tik žmonių, bet ir gamtos padarytą žalą.
„Dažniausiai pavasarį yra kviečiamos bendros talkos. Tuomet padaromi didieji darbai. Vėliau belieka, galima sakyti, kasdieniai rūpesčiai: renkamos šiukšlės, ravima, laistoma, formuojami augalai ir kita“, – vardijo seniūno pavaduotojas.
ŠerŠkšnėniškiai gyvena ŠerŠkšnėnuose.