Trims nepilnametėms už draugės sumušimą iškelta baudžiamoji byla.
Sumuštosios mama už dukros gydymą ir moralinę žalą teismo prašo priteisti 2 tūkst. litų.
SANTYKIUS AIŠKINOSI KUMŠČIAIS
Iš mokyklos grįžusios Dianos (jos ir kitų paauglių vardai pakeisti – B.R.) klasės draugės jau laukė namo laiptinėje. Užtvėrusios kelią į liftą jos ėmė mergaitės reikalauti pasiaiškinti neva dėl apkalbų.
Paauglių tonas nebuvo draugiškas. Į laiptinę išėjusi kaimynė mergaitėms paliepė santykius aiškintis lauke.
Kieme paauglės tapo dar agresyvesnės. Anot nukentėjusiosios, jos tyčiojosi, ją vadino necenzūriniais žodžiais.
Vėliau viena iš paauglių Dianai du kartus delnu trenkė per skruostą, kita – smogė kumščiu į veidą. Mergaitė pakaušiu trenkėsi į sieną.
Paauglės Dianai įsakė apie įvykį niekam nepasakoti. Jei nepaklusianti, pagrasino, kad aiškintis ateis vaikinai.
BUVO LINKUSI SUSITAIKYTI
Iš darbo grįžusi Dianos mama rado dukrą verkiančią. Mėlynė po akimi, sumuštas skruostas bylojo apie nelaimę.
Kitą dieną mergaitei teko kreiptis į gydytoją, nes pakilo temperatūra, ėmė skaudėti galvą. Moteris pasakojo, kad po patirto smurto dukra savaitę gydėsi Mažeikių ligoninėje, vėliau – sanatorijoje. Neseniai ji grįžo iš Vilniaus vaikų ligoninės.
Dianai pagalbos teko kreiptis ir į psichologą. Vilniškiai medikai rekomendavo ir toliau tęsti šias konsultacijas.
„Mano dukra labai jautri. Ji sunkiai išgyvena tai, kas įvyko. Nors pakeitė mokyklą, su buvusiomis draugėmis nebesusitinka, tačiau iki šiol neatsigauna po patirto smurto“, – „Santarvei“ pasakojo moteris.
Nukentėjusios mergaitės mama prisipažino, kad iš pradžių ji buvo linkusi atleisti dukrą nuskriaudusioms paauglėms. Tačiau mergaičių ir jų mamų apsilankymas paliko slogų įspūdį.
„Nors jos ir atsiprašė, tačiau tai buvo padaryta labiau iš reikalo, o ne nuoširdžiai“, – teigė moteris. Ją nustebino ir tai, kad buvusios geros Dianos draugės jos neaplankė ligoninėje.
ĮVERTINS TEISMAS
Nukentėjusios mergaitės mama laukia, kad kuo greičiau įvyktų teismo posėdis. „Išvargino laukimas. Be to, ir dukra iki šiol neturi ramybės, baiminasi, kad ir vėl nebūtų užpulta“, – sunerimusi moteris.
Palaikydama Dianą mokyklą pakeitė ir jos pusseserė. Kad būtų saugiau, į pamokas dabar jos vaikšto drauge. Dianą namo dažnai parlydi draugas.
„Negaliu šimtu procentų garantuoti, tačiau manau, kad tos mergaitės mano dukrai iki šiol kerštauja. Jos vardu berniukams siuntinėjamos negražios žinutės, vyksta kiti negeri dalykai“, – guodėsi moteris.
Ji teigė, kad dabar jau tikrai nežadanti taikytis. „Jeigu mergaitės nesupranta savo kaltės, tegu tai joms pasako teisėjas“, – sakė Dianos mama, pridūrusi, kad pasitiki teisingumu.
Moterį skaudina kalbos, jog iš patirtos nelaimės ji norinti pasipelnyti. Pašnekovė neneigė, kad dukros skriaudikių mamų paprašiusi sumokėti po tūkstantį litų.
„O kas čia blogo? Nemažai kainavo dukros gydymas, kelionės pas gydytoją. Dukrai iki šiol reikia pirkti vitaminų, norisi ją palepinti ir vaisiais. Be to, patirta didžiulė moralinė žala. Aš prašiau tik simbolinio atlygio“, – atvirai kalbėjo moteris.
NESIJAUČIA NUSIKALTUSIOS
„Santarvė“ buvo susitikusi su kaltinamosiomis Saule ir Aušra bei jų mamomis. Mergaitės sakė, kad jaučiasi ne ką geriau nei Diana. Ne tik dėl to, ką padarė, bet ir dėl apkalbų.
„Kokia ji man draugė? Apkalbėjo, kad aš paleistuvė, su bernais myliuosi už pinigus. Tai gal ir man kreiptis į teismą?“ – pyko Aušra.
Saulės mama kaltino save, kad ji pastūmėjusi mergaites išsiaiškinti su Diana. „Dabar patarčiau pirmiausia kreiptis į jos mamą, klasės auklėtoją ar socialinį pedagogą“, – teigė moteris.
Saulė apgailestavo, kad ji pasikarščiavo ir smogė klasės draugei. „Esu impulsyvi, greit užsiplieskiu“, – prisipažino mergaitė.
Paauglės antrą kartą nenorėtų patekti į panašią situaciją. „Jautėmės lyg didžiausios nusikaltėlės. Pareigūnai mus tardė, ėmė pirštų atspaudus, fotografavo, pasirašėme pasižadėjimą niekur neišvykti“, – nemalonius dalykus prisiminė pašnekovės.
Dianą „paauklėjusios“ draugės sutiko negerai pasielgusios. Tačiau lyg pasiteisindamos pridūrė, kad panašūs dalykai vyksta kasdien: ne tik gatvėse, bet ir mokyklose.
MERGAITĖS KERŠTINGESNĖS
Mokyklos, kurioje mokosi mergaitės, socialinė pedagogė, klasės auklėtoja teigė, kad moksleivės kiek sutirština spalvas. Jos neprisiminė kito atvejo, kad moksleivių peštynės būtų turėjusios tokių rimtų pasekmių.
„Berniukai apsistumdo, po kiek laiko vienas kitam jau spaudžia rankas. Mergaitės daug kerštingesnės“, – pastebėjo pedagogės.
Panašiai kalbėjo ir Viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus prevencinio poskyrio viršininkas Talidas Ostrauskas.
Tačiau, anot pareigūno, mergaitės smurtauja kur kas rečiau, jų keršto priemonės taikesnės. Pareigūnams spręsti mergaičių konfliktus tenka labai retai.
Anot Mažeikių rajono vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Pauliaus Gerybos, baudžiamoji byla paauglėms – mūsų rajone ypač retas dalykas.
PAPRASTAI SUSITAIKOMA
Pareigūnai pastebi, kad vaikai savo problemas sprendžia visai kaip suaugusieji – po apsistumdymo, apsižodžiavimo, apkalbų su bendramoksliais rezga keršto planus, vis dažniau griebiasi smurto.
Anot T. Ostrausko, vaikai mušdavosi visais laikais, tačiau anksčiau jų konfliktai neperaugdavo į reiškinį, kurį priversti tirti tiek daug suaugusiųjų. Dabar į vaikiškus kivirčus įpainiojami pareigūnai, mokytojai ir tėvai.
Pranešti apie kiekvieną pacientą, patyrusį smurtą, privalo medikai. Net jeigu peštukai nepyksta vienas ant kito, mašina jau užvesta – policininkai tiria muštynių priežastį, mokyklos psichologai bei socialiniai darbuotojai stengiasi išsiaiškinti konfliktų priežastis, bendrauja su tėvais.
Anot T. Ostrausko, jeigu suaugęs žmogus sumuša nepilnametį, visada keliama baudžiamoji byla. Bylos keliamos ir smurtaujantiems nepilnamečiams. Tačiau jos retai pasiekia teismą, nes beveik 90 proc. atvejų iki jo susitaikoma.
GYDYTOJAI NESIAIŠKINA
Mažeikių ligoninės vaikų ligų skyriaus vedėja Rita Lidžiūtė sakė, kad į šį skyrių paguldoma ne tiek daug nuo paauglių smurto nukentėjusių vaikų. Anot jos, dažniau vaikų pasistumdymai baigiasi lengvu galvos sumušimu. Tačiau kiek konkrečiai vaikų į ligoninę patenka dėl smurto, agresijos, gydytoja pasakyti negalėjo.
„Gydytojų tikslas gydyti, o ne kaltųjų ieškoti“, – teigė pašnekovė ir pridūrė, kad vaikai ir tėvai neprivalo gydytojams pasakoti, kur ir kaip nukentėjo.
Apie sumušimus ar kitokius sužalojimus gydytojai pareigūnus informuoja, jei į ligoninę paaugliai patenka girti, apsvaigę nuo narkotikų ar atvežti iš įvykių vietos.
Anot gydytojos, pasitaiko, kad į medikus kreipiasi paaugliai, patys pradėję konfliktą, taip tikėdamiesi būti pripažinti nukentėję ar norėdami padidinti kaltininko kaltę.
MUŠTYNĖS ŽIAURĖJA
Gydytojas traumatologas Jonas Žulpa sakė, kad traumatologijos skyriaus medikų pagalbos paaugliams dažniausiai prireikia po diskotekų. Anot jo, visais laikais per šokius jaunimas susimušdavo, tačiau pastaruoju metu muštynės daug žiauresnės.
Anot jo, baigėsi beisbolo lazdų era, tačiau į ligoninę vis daugiau patenka peiliais subadytų, supjaustytų paauglių.
J. Žulpos teigimu, tam įtakos turi televizijos laidos, koviniai filmai. „Paaugliai elgiasi kaip jų mėgstami kovinių filmų supermenai“, – teigė pašnekovas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka
