Kaip kūjo smūgių į priekalą skambesys per Mažeikius nužvangėjo kelias dienas trukusi kalvių ir kitokių amatininkų šventė. Gražus reginys su muzika, dainomis, kurios lydėjo amatininkus visos jų viešnagės Mažeikiuose metu. O svarbiausia, žinoma, žinia, kad šiais metais visos Lietuvos kalvių kalviu buvo išrinktas iš Žemalės miestelio kilęs ir Mažeikiams atstovavęs Virgilijus Mikuckis.
Už pasitikėjimą ir palankumą mūsų kalvių kalvis miestui padovanojo didžiulę paties nukaltą skulptūrą, kurią papuošė kalvių šventėje dalyvavę kiti kalviai raudongalviai.
Kaip sakoma, negražu klausytis svetimų kalbų, bet šventės metu nugirdau, kiek supratau, pro šalį važiavusių ir į šventę užsukusių vilniečių pokalbį. Jie sakė nustebę, kad Mažeikiuose vyksta tokie dalykai.
Išgirdus tokius žodžius kažkaip gera širdyje pasidarė: pasirodo, nesame tokie atsiskyrėliai ir mokame organizuoti puikias šventes.
Kai kas labai „putojosi“ dėl šventės vietos. O man ta vieta visiškai nebloga: erdvės pakanka, šalia parduotuvės, niekur toli vaikščioti nereikia. Dėl to, kad šalia yra bažnyčia, taip pat nematau nieko blogo. Kiek yra buvę renginių, bažnyčios vadovai jokių pretenzijų savo kaimynams neturi: kiek žinau, jie puikiai bendradarbiauja, netgi padeda, kai prireikia.
Žinoma, žaluma, erdvės senamiesčio parke – visai kas kita, bet kol vis dar vyksta parko atnaujinimo darbai, turime tenkintis tuo, ką turime. O ta parko renovacija jau galėjo būti seniai pasibaigusi. Už tai ačiū reikėtų sakyti keliems miesto rėksniams, kurie šaukia visada, kai tik kas nors pradedama daryti. O paskui tyli kaip dusti pradedančios žuvys.
Beje, su parku šiomis dienomis kažkas vyksta: tame gale, kur stovi didžiulis kryžius, atsirado statybininkai, pradėjo rauti kelmus, pilti smėlį… Ir tas gerai, nors vos vos, bet darbai vis dėlto juda. Vis kažkokia šviesa tunelio gale.
Visą savaitę Mažeikiuose švietė saulė, kai kas jau pradėjo dairytis į dangų lietaus, o aš kažkada esu sakęs, kad Mažeikiuose dažniausiai lyja tik savaitgaliais, kad žmonėms nereikėtų vargti savo soduose, daržuose ar savaitgalį dirbti kitokių sunkių darbų. Žiūriu, kad viskas lyg pagal Dievulio kurtą scenarijų vyksta ir šį savaitgalį.
Štai vakar lietus mažeikiškiams sugadino Gedulo ir vilties dienos minėjimą prie geležinkelio stoties. Kol žmonės meldėsi bažnyčioje, viskas buvo puiku. Užteko tik pradėti minėjimą prie geležinkelio stoties, iš karto pradėjo lyti. Kaip čia viskas sureguliuota – nežinia. Beje, nuotaiką minėjime kiek sugadino ne tik lietus, bet ir organizatorių neapsižiūrėjimas: gerai, kad renginio vedėjos galingas balsas ir jį galėjai girdėti kiek tolėliau. Choras taip pat dar perrėkė lietų ir vėją, o štai buvusios tremtinės atsiminimų, kurie, ko gero, buvo įdomiausi iš visų renginio kalbų, jau nesigirdėjo. Tik tiems, kurie stovėjo arti, pasisekė. Negi sunku būtų buvę tą mikrofoniuką prijungti ar bent kokį megafoną moteriai įduoti?
Žinoma, toks minėjimas kai kam gal atrodo nevertas didelio dėmesio: nei čia valdžios vyrai ar moterys ateina, nei čia yra ko stengtis? Kaip yra, taip gerai. Juk ne koks komercinis renginys ir jokio lituko čia nepalupsi.
Vis nesiliauja savo keistais poelgiais žurnalistus stebinti vienas iš seniūnų. Korespondentė seniūnijoje domėjosi, kur iškeliavo iškirsti medžiai. Ne vienas ir ne du buvo paguldyti. Apie tokį keistą tyrimą išgirdęs seniūnas užsipuolė moterį, kodėl jai tai parūpo, išvadino vos ne STT darbuotoja. Lyg korespondentė būtų klaususi, kur ir su kuo seniūnas leis savaitgalį? O čia juk vieši, tikriausiai visiems mažeikiškiams įdomūs dalykai: kas ten žino, kur tie medžiai prašapo – gal kokio valdininko kuro atsargas papildė?
Ir dar šiek tiek apie valdžią. Vakar rajono Savivaldybės meras lankėsi sostinėje, kur rūpinosi Mažeikių krepšinio komanda, kad ši patektų į LKL. Žiniasklaidai apie tokį vizitą niekas nesiteikė pranešti. Bet už tai pasidomėta, ar „Santarvė“ ką nors rašė apie Dautarų dvare šiandien vyksiantį festivalį: esą juo mažeikiškiai mažai domisi.
Iš tiesų, tas renginys vertas dėmesio. Jau vien faktas, kad atsirado žmonių, pasiryžusių iš griuvėsių prikelti tokius gražius rūmus, daug ką pasako. Gražių, garbingų ir darbščių žmonių turime. O šiandien jie mažeikiškius kviečia pasidžiaugti savo pasiekimais, apžiūrėti dvarą ir jo prieigas bei pasiklausyti koncerto. Kažkaip negražu būtų tuo nepasinaudoti, tad Šisbeitauskas rytoj tikrai sukinėsis Dautarų dvare. Tik ne kaip dvarininkas, o paprastas tautietis. Tad ir susitiksime ten.
Manot, jau baigiau? Nesulauksit, nes dar nepasidžiaugiau vienu pastebėjimu: gal ir jūs jau atkreipėte į tai dėmesį? Prasidėjo judėjimas ir Žemaitijos gatvėje, kur statomas „RIMI“ prekybos centras. Pamatysit, kiek čia truks, ir žiopsosim galvas užvertę į saliutus, skirtus to prekybos centro atidarymo progai.
O tie dvylika V. Burbos gatvėje pasodintų ąžuolų, apie kuriuos ne kartą esu kalbėjęs, taip ir neatsigauna. Negi kas dar tiki, kad jie sužaliuos? Gal nebent naivuoliai. Tad, ponai valdininkai, pats laikas pradėti dairytis, kas atlygins nuostolius ir pasodins kitus medelius. Rudenį. O gal jūs ir vėl lauksit žiemos?
sisbeitauskas@santarve.lt
