Naktinius sargus paskubėjusi atleisti mokyklos direktorė apsaugos tarnybos paslaugų nesulaukė. Taip šiuo atveju suveikė Savivaldybės administracijos pasiūlymas sargus mainyti į pigiau atsieinančią signalizaciją.
Valdžios atstovai teigia, kad ši programa nėra priverstinė, o už pasirinkimą atsakingos pačios mokyklos.
SAUGOMAS NE VISAS TURTAS
Apsaugotas tik pirmasis mokyklos pastato aukštas, likusioji pastato dalis ir kiti pastatai – be apsaugos. Taip „suskliaudusi ausis“ ir baimindamasi vagysčių gyvena viena iš rajono švietimo įstaigų, susiviliojusi Savivaldybės administracijos siūlyta taupymo programa.
Šioje programoje dalyvaujančios mokyklos vietoj naktinių sargų gali įsirengti signalizaciją. Minėtos mokyklos administracija suskaičiavo, kad iš tiesų būtų sutaupomas vieno žmogaus atlyginimas, ir ėmėsi pertvarkos.
Kadangi mokyklą jau kelerius metus dalinai saugojo saugos tarnyba, tad buvo susitarta ir dėl visiško perėjimo prie signalizacijos sistemos. Direktorė naktinius sargus atleido, o apsaugos taip ir nesulaukė…
„Mes pasitikėjome Savivaldybe, kad čia viskas taip gražiai, taip gerai, suskaičiavome, padarėme ir… likome ant ledo. Atvažiavo saugos tarnyba, viską apėjome, viską apskaičiavome, susitarėme, bet vis nesulaukėme skambučio.
Paskui pasakė mums, kad niekas neduoda jiems paskolos. Tačiau ta problema liko mūsų problema, juk aš priėmiau sprendimą, kad mes einame į šią avantiūrą,“ – savo kaltę įžvelgė įstaigos vadovė ir prisipažino, kad su tarnyba neturėjo raštiško susitarimo.
Nesėkmingos patirties įgijusi direktorė prasitarė, kad netrukus ketina grįžti prie naktinių sargų budėjimo.
PROGRAMA GERANORIŠKA
Mokyklą stebinčios saugos tarnybos „Joringė“ vadovas Ignas Cholodinskas prisiminė vykusias, bet sustojusias diskusijas.
„Todėl, kad reikia labai daug pinigų įdėti, kad viską įrengtume. Kaip tie pinigai – pareis ar nepareis – neaišku. Savivaldybė atsilygins, bet vėlavimai egzistuoja,“ – paaiškino direktorius ir pridūrė, kad tokie skaičiavimai buvo atliekami visoms mokykloms.
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Santarvę“ patikino, kad tokie skaičiavimai reikalingi taupymo sumetimais.
Tačiau vedėjas suskubo pridurti, kad Tarybos patvirtinta mokyklų saugumo užtikrinimo gerinimo programa nebuvo privaloma.
Kad pastatus saugotų ne naktiniai sargai, o signalizacija, pageidavo penkiolika rajono švietimo įstaigų. Tik trys iš jų – įsikūrusios mieste.
„Pagal skaičiavimus, įrengti minimalią signalizaciją yra pigiau nei išlaikyti naktinius sargus (kiekvienoje įstaigoje yra mažiausiai du naktinių sargų etatai – K. V.). Viskas priklauso nuo mokyklos: jie apsiskaičiuoja, kas yra pigiau. Tam ir yra įstaigos vadovas, kad susidėliotų viską. Ta programa yra geranoriška, ji nėra priverstinė,“ – teigė A. Stonkus.
Vedėjas pasakojo, kad įrengimui reikalingos investicijos išdėliojamos per penkerius metus, tad nesą „pajutimo, kad čia viskas brangiai“. Pavyzdžiui, Viekšnių gimnazijos administracija paskaičiavo, kad sargai metams atsieina apie 30 tūkst. litų, tuo tarpu saugos tarnybai tektų sumokėti perpus pigiau.
Norėdama įrengti signalizaciją, kiekviena įstaiga paslaugos teikėją turėtų pasirinkti apklausos būdu, pagal pasiūlytą mažiausią kainą.
ATĖJO PER GREITAI?
Kai kurie mokyklų vadovai pastebėjo, kad Švietimo skyriaus vedėjo A. Stonkaus „geranoriška“ įvardinta programa atėjo „įtartinai greitai“. Puse lūpų diskutuojama, „kur kieno ausys kyšo“.
Skaičiavimus parengusios įmonės vadovas I. Cholodinskas „Santarvei“ teigė, jog tokių skaičiavimų įmonė atlieka daug.
„Čia nebuvo prieita iki to, kad bus paslaugų pirkimas. Tokio projekto be viešo pirkimo nebūtų. Aš nežinau, kodėl mus paėmė, gal kad paprasčiausiai paskaičiuotume, kaip čia kas atrodytų. Ne mes siūlėme, buvo tokia kaip ir mintis Savivaldybėje, kad gal reikėtų pabandyti tokį projektą daryti,“ – paaiškino vadovas.
Ši įmonė kol kas saugo ir Savivaldybės administracijos pastatus.
Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ Telšių apsaugos skyriaus viršininkas vyresnysis komisaras Raimondas Majauskas „Santarvę“ patikino, kad nieko nėra girdėjęs apie mokyklų saugumo užtikrinimo gerinimo programą.
„Manęs kol kas nekvietė, neinformavo. Jeigu galėtume, be jokios abejonės, dalyvautume,“ – paaiškino pašnekovas.
R. Majauskas įsitikinęs, kad signalizacija mokykloms atsieitų pigiau, tačiau atėjus sunkmečiui kai kurios mokyklos atsisakė paslaugų dėl lėšų stygiaus.
PADEDA DARBUOTOJAI
Be apsaugos likusios anksčiau minėtos mokyklos vadovė „Santarvei“ pasakojo, kad iki šiol saugos tarnybos darbu ji buvo patenkinta.
„Pastatas didelis. Jeigu yra stiprus vėjas ar lyja, sargai niekaip negirdi, kas darosi kitame mokyklos gale. O saugos tarnyba reaguotų į bet kurią vietą,“ – aiškino direktorė.
Pagal susitarimą, apsaugos automobiliai į atokiau esančią vietą važiuoja ne iškart. Tarnybų specialistai turi keletą telefonų numerių, kuriais skambina, jei užfiksuojama suveikusi signalizacija.
Paprastai saugos tarnyboms „pinigus padeda uždirbti“ arčiausiai savo darbovietės gyvenantys mokyklos darbuotojai.
Sulaukę iš saugos tarnybos skambučio šie žmonės skuba prie mokyklos žiūrėti, kas nutiko. Automobilis atvažiuoja tik tokiu atveju, jei situaciją įvertinęs žmogus praneša apie incidentą.
Saugos tarnybų duomenimis, už tokį stebėjimą žmonėms mokamas mėnesinis mokestis – po keliasdešimt litų, kaip numato sutartis.
UŽDUODA PAPILDOMŲ DARBŲ
Už signalizaciją pasisakantys švietimo įstaigų bei saugos tarnybų vadovai dažnai akcentuoja, kad žmonės yra prasti sargai: „Bumbt su šakaliu per galvą, ir jis niekam nespės pranešti“.
Tačiau policijos pareigūnai tokių kalbų patvirtinti negalėjo. Mažeikių rajono policijos komisariato atstovė spaudai Violeta Grigaitienė „Santarvę“ patikino, kad mokyklų apiplėšimo atvejų seniai nebuvę.
Praėjusiais metais buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl išdaužtų langų, yra pasitaikę atvejų, kada pamokų metu iš drabužinės dingo mobilieji telefonai. Bet naktiniai sargai čia nieko dėti.
Vienintelis veiksnys signalizacijos naudai – taupymas.
Tačiau vienoje iš kaimo mokyklų naktimis budintis Zenonas tuoj pat replikuoja: „O kas pjaus žolę? Rinks šiukšles? Žiemą nuo takelių valys sniegą? Direktorė?“
Naktiniai sargai prisipažįsta, kad be papildomo atlygio jiems tenka dirbti begalę kitų darbų.
Zenonas sutinka, kad prastu oru ne visada gerai girdėti, kas darosi mokykloje, užtat dažnai tenka vaikščioti po patalpas. Neretai neatsakingi darbuotojai palieka pravirus langus, įjungtas šviesas.
„O ką darytų signalizacija, jei netikėtai trūktų koks vamzdis? Nerenovuotose mokyklose tai ne taip retai nutinka“, – svarstė pašnekovas.
NUOMONĖS ĮVAIRIOS
Prieš naktinių sargų atleidimą pasisako ir juos ginančios profesinės sąjungos atstovai.
„Gyvas žmogus yra gyvas žmogus. Esu stebėjusi situaciją, kada piemenukai rūkė, išėjo paprastas sargas ir riktelėjo. Vaikai išsibėgiojo. Vadinasi, žmogaus akių tie netikri žulikai dar bijo. O prieš tikrą žuliką ir signalizacija nepadės. Elementarus pavyzdys: ir bankus apvagia…“ – sargus gynė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Mažeikių susivienijimo pirmininkė Judyta Čejauskienė.
O „Santarvės“ kalbinti švietimo įstaigų vadovai pasiskirstė į dvi grupes: vieni pasisakė už naujausias technologijas, kiti – už žmogų.
Programoje dalyvauti pareiškęs norą Viekšnių gimnazijos direktorius Rimantas Gricius neabejodamas vietoj sargų rinktųsi signalizaciją. Svarbu – kad apsauga būtų patikima.
Direktorius nesibaimina, kad apsaugos tarnybos automobiliai užtruktų, kol atvažiuotų iki Viekšnių. Jis aiškino, kad vagims situaciją apsunkintų papildoma speciali pirmojo aukšto apsauga, garsinė signalizacija, įsijungiantis viso pastato apšvietimas bei kameros.
Tuo tarpu „Vyturio“ pradinės mokyklos direktorė Rasa Uščinienė yra įsitikinusi, kad sunkiais laikais reikia palaikyti žmones. Ji pasakojo, jog patikimiau, kai jaunimo pamėgtą teritoriją saugo žmogus. Esą budint naktiniam sargui jaunimas privengia krėsti išdaigų, ko nebūtų įrengus signalizaciją.
Pasirūpinkite namais su Komanda.lt
