Žvarbiame Ventos upės vandenyje žiemą laukinės antys jaučiasi puikiai. Kazimiero PAULAUSKO nuotr.
Miesto vandens telkiniuose mažeikiškiai pastebi daug žiemoti pasilikusių laukinių ančių, jokių bėdų šilta žiema nesukelia ir miško gyvūnams: šie lengvai randa ėdesio ir nesibrauna į žmonių gyvenamąsias teritorijas.
Aplinkosaugininkų teigimu, šiemetinė žiema – normalus reiškinys, miškuose nepastebima jokių anomalijų.
Daug neišskridusių ančių
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros vyriausiasis specialistas Alfredas Nicius teigė šią žiemą laukinėje gamtoje nepastebėjęs jokių ypatingų pasikeitimų: viskas esą taip, kaip ir turi būti.
Miesto vandenyse plaukiojančios laukinės antys – taip pat normalus dalykas. Paukščiai, tokie kaip antys, gulbės, reaguoja į gamtą, todėl jausdamos šilumą niekur neskrenda arba žiemoja netoli: Belgijoje ar Olandijoje.
„Oro sąlygos paukščiams čia žiemoti leidžia, bet jei pradėtų šalti, jie judėtų toliau“, – teigė aplinkosaugininkas.
Kol kas žmogaus pagalbos nereikia ir laukiniams gyvūnams. Svarbiausia yra pašaras: jei ėdesio gali susirasti, jokios bėdos nėra.
„Mūsų gyvūnai prie tokių sąlygų prisitaikę, tad jiems gyventi dabar yra gera“, – įsitikinęs A. Nicius.
Saugesnės sodybos
Gyvūnų, kuriems reikia kokių nors ypatingų gyvenimo sąlygų, pas mus nėra. Pernai buvo labai daug sniego, tad gyvūnams reikėjo žmonių pagalbos: dėl storo sniego sluoksnio aplinkos ministro įsakymu buvo uždraustos varyminės medžioklės. Mūsų medžiotojai, patys tai suprasdami, tokias medžiokles uždraudė dar iki pasirodant ministro įsakymui.
Pernai buvo kiek apmažėję kiškių, bet, kaip pastebi medžiotojai, jų dabar vėl padaugėjo. Kiškių populiacija priklauso nuo plėšrūnų: kuo jų daugiau, tuo mažiau ilgaausių.
A. Nicius pastebi, kad, esant šiltoms žiemoms, mažiau nukenčia gyventojų sodai: tiek kiškiams, tiek elniams pagraužti žievės užtenka ir miške.
Lapės į sodybas labiausiai eina tada, kai reikia ėdesio prieaugliui: tai būna pavasarį.
„Bet pasitaiko visko: tos lapės dabar tokios išdrąsėjusios, kad ateina ir į miestą. Bet pagrindinis laikas, kada jos traukia į sodybas – kai reikia iššerti vaikus“, – teigė pašnekovas.
Plėšrūnų: lapių, usūrinių šunų populiacija dabar yra padidėjusi, tad juos medžioti galima ištisus metus.
„Šiuo metu gamtoje viskas vyksta kaip ir priklauso, žmogaus įsikišimo nereikia. Nebent padėti sužeistiems gyvūnams: tokiais atvejais į gamtos sąlygas ir į metų laikus nežiūrima“, – patirtimi dalijosi A. Nicius.
