Šiukšlės – vis dar neįveikiama problema

Beveik metus gyvuojanti regiono atliekų tvarkymo sistema neišgelbėjo nuo aplinkos šiukšlinimo. Vien kelininkai nuo metų pradžios iš pakelių, pamiškių, autobusų aikštelių surinko aštuoniolika tonų šiukšlių. Ne visi rajono gyventojai dar turi konteinerius, iki šiol neišspręstas atliekų išvežimas iš sodų ir garažų bendrijų. Regiono atliekų tvarkymo centro vadovas Vidimantas Domarkas atsakomybės neprisiima ir dėl tokios situacijos kaltina buvusį komunalininkų vadovą ir eilinį kartą… piešia mažeikiškiams permainas. ŠIUKŠLĖMIS ATSIKRATO BET KURRajone vis dar neprieinama prie komunalinių atliekų tvarkymo sodų ir garažų bendrijose vieningos sistemos. Neturintys kur dėti atliekų žmonės jomis atsikrato kas kaip – vieni jas išmeta į daugiabučių namų konteinerius, kiti eina dar lengvesniu keliu: palieka pakelėse, pamiškėse ar tiesiog miškuose – ten, kur niekas tokių nešvarių darbelių nemato. Tokia situacija tęsiasi jau ne pirmus metus. Sodų bendrijos „Papartis“ pirmininkas Algirdas Nagys sakė, kad problemos dėl atliekų išvežimo prasidėjo tada, kai buvo panaikintas Dargių sąvartynas ir atliekas pradėta vežti į Plungės rajone esantį Jėrubaičių sąvartyną. „Kai atidarė regioninį sąvartyną, pakilo šiukšlių išvežimo kainos, žmonės nebepajėgūs susimokėti, o mes nebesurenkame mokesčių. Žmonės neužsisako konteinerių, veža šiukšles į miesto konteinerius. Yra ir kitaip atsikratančių šiukšlėmis“, – situaciją komentavo bendrijos pirmininkas. ITIN PADAUGĖJO PADANGŲKad šiukšlinamos pakelės, autobusų sustojimo ar automobilių poilsio aikštelės, patvirtino ir Mažeikių kelių tarnybos viršininkas Silvestras Micheenko. Po savaitgalių maišų su šiukšlėmis randama stotelėse, ypač ten, kur netoliese yra pirtelės ar poilsio bazės. Įmonės darbuotojai priversti nuolat rinkti šiukšles. „Dirbame ne savo darbą. Turime be reikalo siųsti žmones, eikvojame kurą. Žmonės tuo metu galėtų dirbti kitą, daug naudingesnį darbą“, – piktinosi viršininkas. S. Micheenko pastebėjo, kad pastaruoju metu iš pakelių itin daug surenkama susidėvėjusių automobilių padangų. Garažų bendrijose jų padėti nėra kur, tad patogiausia – išmesti pakelėje. „Mes nuolat turime jas surinkti. Gerai, kad kartais pavyksta susitarti su Savivaldybe, ir jos nemokamai priimamos į tam skirtą aikštelę. O kitais atvejais, kaip ir už šiukšlių atidavimą į sąvartyną, turime susimokėti. Šiais metais į Jėrubaičių sąvartyną jau pristatyta 18 tonų surinktų šiukšlių. O kiek jų surenka komunalininkai?“ – kritiškai susidariusią situaciją vertino S. Micheenko. MOKESČIUS RINKO PIRMININKAIAplinkos apsaugos departamento Mažeikių regiono agentūros vyriausiasis specialistas Steponas Margalikas teigė, kad nelegalūs šiukšlintojai pridaro rūpesčių Savivaldybei, kuri turi rūpintis, kas šiukšles surinks. „Kažkaip vis nedirba sistema, ypač daug trūkumų dėl atliekų išvežimo iš sodų bendrijų ir kaimo vietovių. Telšių regiono atliekų tvarkymo centras viską nusikrato nuo savęs, nori vien mokesčius imti. Jie turėtų groti pagrindiniu smuiku ir stengtis, kad Savivaldybėse būtų dirbama. Finansavimas jiems buvo skirtas pakankamas“, – kaltinimus metė S. Margalikas. Savivaldybės vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa teigė, kad iki šiol nesugebėta rasti būdų, kaip sutarti su sodų, garažų bendrijų pirmininkais. „Vieni sprendimo būdai netenkino žmonių, kiti – bendrijų pirmininkų. Ir jei pirmininkai su kažkuo nesutikdavo – reikalas žlugęs“, – įsitikinęs vedėjas. Sodų bendrijų taisyklėse numatoma, kad soduose turėtų būti kolektyviniai atliekų konteineriai. Už jų atvežimą ir išvežimą, aptarnavimą mokesčius turėjo surinkti bendrijų pirmininkai. „Kai konteinerius pasistato, mokesčių niekas nebenori mokėti. Išeitų, kad konteinerių reikia tik bendrijų pirmininkams. Taip atsiranda skolos, o kaltas lieka pirmininkas“, – aiškino skyriaus vadovas. DERINS AIKŠTELIŲ VIETASIeškoti išeities iš susidariusios situacijos buvo susirinkę Savivaldybės atstovai, seniūnijų, Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC), Mažeikių komunalinio ūkio vadovai. Nutarta, kad visuose soduose bus įrengtos atliekų tvarkymo aikštelės, jose pastatyti konteineriai, kuriuos prižiūrės juos aptarnaujančios įmonės. Sodų bendrijų pirmininkams reiks tik tas aikšteles prižiūrėti, pranešti, jei perpildyti konteineriai ir pan. Savivaldybės darbuotojai artimiausiu metu lankysis bendrijose, su jų pirmininkais bus tariamasi, kur tas aikšteles įrengti, kad būtų patogu visiems žmonėms. Aikštelėms bus parenkamos tokios vietos, kad nesusidarytų keblumų konteinerius aptarnaujančiam transportui, netrukdytų žmonėms. Manoma, kad geriausios vietos – netoli pagrindinių sodų kelių ar prie pagrindinių įvažiavimų. Rengiamasi pakeisti ir apmokėjimo už atliekų tvarkymą sistemą: kiekvienam sodo sklypo savininkui – atliekų turėtojui – TRATC’as išsiųs sąskaitą, kurią jis turės apsimokėti. Tai palengvins ir bendrijų pirmininkų darbą. „Sunkiausia bus nustatyti, kaip už šiukšlių išvežimą turės mokėti čia gyvenantys nuolat ir atvažiuojantys tik vasaros sezonui. Visiems vienodai mokėti jokiu būdu neišeina“, – teigė „Paparčio“ pirmininkas A. Nagys. MAŠINOMS SUNKU ĮVAŽIUOTI„Dabar gali išeiti taip, kad konteinerių reikės vien tik TRATC’o vadovui. Turėsim didelę nepriemoką, bet ir teisinius būdus, kaip pinigus susiieškoti“, – „Santarvei“ teigė TRATC’o direktorius V. Domarkas. Įrengus bendras aikšteles bus nušauti du zuikiai: nebegadinami keliai, aikšteles patogiau aptarnauti operatoriui, patogiau ir žmonėms – važiuodami pro šalį jie galės kultūringai ten palikti savo atliekas. „Mes norime, kad vienoje sodo bendrijoje būtų vieninga atliekų išvežimo sistema. Kai kas nori individualių konteinerių, kai kas – kolektyvinių. Jei bus ir tokie, ir tokie, atsiras žmonių, kurie nenorės mokėti už kolektyvinį konteinerį, sakydami, kad jie turi individualų“, – tikino direktorius. Be to, aptarnaujant individualius konteinerius, įmonės mašinos turi važinėti po sodą, o tai gadina kelius. „Net mažagabaritės mašinos keliamoji galia – penkios šešios tonos, plius mašinos svoris. Jei tokia mašina pradės važinėti kiekvienu keliuku, kas iš jų beliks. Ypač tokiu oru kaip dabar. Nepasitenkinimą reikš ir tų keliukų prižiūrėtojai, šeimininkai, ir pačios sodų bendrijos“, – įsitikinęs V. Domarkas. SITUACIJA PASIKEITĖNegi šiukšlių išvežimas iš bendrijų tokia neišsprendžiama problema, kad iki šiol vis dar neprieita prie optimaliausio varianto? „Tokia problema kažkodėl atsirado nuo sausio pradžios. Anksčiau jos lyg ir nebuvo. Iki rugsėjo 1os dienos nebuvo su kuo šnekėtis Mažeikių komunaliniame ūkyje. (Prieš porą mėnesių pasikeitė šios įmonės vadovas – V. M.) Dabar situacija visiškai pasikeitė: atsirado su kuo susėdus ieškoti bendrų sprendimų, yra su kuo tartis“, – tikino V. Domarkas. Paspartėjo ir individualių konteinerių dalijimas. Per paskutinįjį mėnesį jų išdalinta labai daug. Tikimasi, kad iki Naujųjų metų juos turės visi pageidaujantys. Stringa ir sąskaitų už komunalinių atliekų tvarkymą pristatymas: esą įmonė juos išsiuntusi, bet iki gavėjo jos neateina. Dabar pereita prie praktikos, kad gavus nusiskundimą, sąskaitos siunčiamos registruotai, ir už kiekvienos jų pristatymą paštas turi atsiskaityti gavėjo parašu. Dėl konteinerių pristatymo į vienkiemius neseniai kalbėta su Mažeikių rajono seniūnijų darbuotojais. „Pristatyti konteinerius į vienkiemius vasarą nėra jokių problemų. Kas kita – rudens-pavasario sezonai, kai privažiuoti iki vienkiemių ne visur įmanoma. Gadinama ir technika, ir keliai“, – tikino pašnekovas. Su seniūnais sutarta, kad jie kaimuose, prie kelių, įrengs nedideles dviejų kvadratinių metrų aikšteles, kur bus pastatyti konteineriai. „Mes juos aptarnausime, o žmonės, važiuodami pro šalį, šiukšles čia galės palikti“, – teigė V. Domarkas. Jono STRAZDAUSKO nuotr.: Itin sunku kariauti su šiukšlintojais garažų bendrijose: čia atliekas mėgsta palikti ne tik garažų savininkai.