Už atliekų išvežimą įsiskolinę žmonės perduodami Skolų išieškojimo centrui, iš jų atimami konteineriai. Sutartys bus atnaujintos tik sumokėjus skolas.
Šiukšlių vežėjai patikino, kad į juodąjį sąrašą nepatenka gyventojai, už paslaugą nemokantys nuo tada, kai šių įmokų nebeima paštas.
Jeigu rajono politikai pritars Savivaldybės administracijos parengtam projektui, pusmetį trukusiems nepatogumams bus padėtas taškas. 
AKIRATIN – PIKTYBINIAI SKOLININKAI
Viekšnių ir Laižuvos seniūnijas aptarnaujančios UAB „Švarinta“ direktoriaus pavaduotojas Darius Augulis „Santarvei“ sakė, kad drastiškų priemonių imtasi prieš gyventojus, už šiukšlių išvežimą nemokančius daugiau kaip metus.
„Su skolininkais bandėme įvairiai susitarti. Prie konteinerių kabinome lapelius su raginimu sumokėti skolą. Nebevežėme jų šiukšlių. Tačiau ne visus įtikinome, kad už paslaugą reikia mokėti. Negalime dirbti nuostolingai“, – argumentus išsakė pašnekovas.
Anot D. Augulio, Skolų valdymo centrui perduotiems žmonėms gali tekti sumokėti ne tik skolą, bet ir už skolos išieškojimą. Centro duomenimis naudojasi bankai, kai kurios įmonės. Į juodąjį sąrašą patekę nemokūs gyventojai gali prarasti galimybę gauti paskolas ar kreditan įsigyti prekes.
KRITIKAVO SUBRANGOVĄ
UAB „Mažeikių komunalinis ūkis“ direktorius Eugenijus Butkus tik iš „Santarvės“ sužinojo apie „Švarintos“ veiksmus prieš skolininkus.
„Švarinta“ ir „Valauvis“ yra mūsų subrangovai. Į jų reikalus nesikišame. Svarbiausia, kad būtų teikiama paslauga“, – teigė direktorius.
Mažeikių komunalinio ūkio vadovas sutinka, kad skolininkai yra opi problema. Tačiau, anot jo, ir pati „Švarinta“ kalta, leidusi žmonėms įsiskolinti – nepakankamai juos spaudusi mokėti už paslaugą.
„Kaimo žmogui už šiukšlių išvežimą per mėnesį tereikia mokėti 23 litus. Didesnė skola susidaro už paslaugą nemokant ilgą laiką. Gyventojus spaudžiame mokėti, ilgalaikių įsiskolinimų nėra labai daug“, – patikino pašnekovas.
MOKESTĮ TENKA VEŽTI Į MAŽEIKIUS
Šiais metais komunalinių paslaugų įmonės nebepratęsė sutarties su paštu dėl įmokų surinkimo. Nuo naujų metų paštas pabrangino paslaugą. Atliekų tvarkytojui už kiekvieną priimtą įmoką paštui tenka mokėti po vieną litą – 85 centus priėmimo ir 15 centų administravimo mokestį. Paštui tektų atiduoti vos ne pusę įmokų sumos.
Miesto privačių namų savininkai už atliekų tvarkymą gali mokėti banke, kredito unijoje, elektroninės bankininkystės būdu, komunalinio ūkio kasoje. Kaimo gyventojai tokio pasirinkimo neturi. Šiukšlių mokestį jiems tenka vežti į Mažeikius.
„Švarintos“ direktoriaus pavaduotojas D. Augulis sakė, kad ne visi kaimo žmonės dėl mokesčio skuba į miestą. Kai kurie laukia, tikėdamiesi, kad problema bus išspręsta.
Mažeikių komunalinio ūkio direktorius E. Butkus patikino nepastebėjęs, kad, nutraukus sutartį su paštu, būtų gerokai sumažėjusios pajamos už šiukšlių išvežimą. Anot jo, ir kaimo žmonės rado galimybių sumokėti už paslaugą.
UŽ PAŠTO PASLAUGAS SUMOKĖTŲ GYVENTOJAI
Apie kaimo žmonių problemą dėl mokesčio už šiukšlių išvežimą mokėjimo kalbėta ne per vieną seniūnų pasitarimą. Žmonių pageidavimai buvo išsakyti ir rajono atliekų tvarkytojams. Pastarieji prašė padidinti atliekų tvarkymo tarifą, kad galėtų paštui sumokėti už paslaugą.
„Tarifo didinimas paliestų visus gyventojus. Tai būtų neteisinga, nes ne visi šiukšlių mokestį moka pašte. Todėl, atsižvelgiant į plungiškių patirtį, buvo nutarta parengti sprendimą dėl buitinių atliekų surinkimo ir tvarkymo įmokų mokėjimo tvarkos“, – „Santarvei“ paaiškino Savivaldybės vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonas Žiulpa.
Pagal tokią tvarką, gyventojai, mokėdami už atliekų išvežimą ir tvarkymą, patys sumokėtų nustatytą mokestį (šiuo metu – 1 litą) už pašto paslaugas. Į mokėjimo kvitą būtų įrašomos dvi sumos.
SPRENDIMĄ PRIIMS POLITIKAI
Savivaldybės administracijos parengtą tvarką neseniai svarstė Savivaldybės tarybos Ekonomikos, vietinio ūkio bei finansų ir Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komitetas.
Ne visi politikai naujovę sutiko išskėstomis rankomis. Vieniems atrodė, kad mokestį už atliekų tvarkymą galėtų rinkti seniūnijos, kitiems – jog patys šiukšlių tvarkytojai.
A. Žiulpai ne pirmą kartą politikams teko aiškinti, kad savivaldybės ir seniūnijos yra viešojo administravimo įstaigos, o pinigų surinkimas yra verslo funkcija.
Vietinio ūkio skyriaus vedėjas sukritikavo ir siūlymą patiems šiukšlių tvarkytojams susirinkti mokestį.
„Atliekos renkamos pagal nustatytą grafiką, paimti pinigus, išrašyti kvitą reikėtų nemažai papildomo laiko. Antra vertus, prastovint sunkiasvorėms mašinoms susidarytų nemažos amortizavimo išlaidos, paslauga brangtų“, – samprotavo vedėjas.
Sprendimo projektą artimiausiu metu svarstys Savivaldybės taryba. Jos sprendimas lems, ar kaimo žmogus už atliekų tvarkymą mokestį vėl galės mokėti pašte, ar jį reikės vežti į Mažeikius.
Nuotr. iš redakcijos archyvo:
Miesto gyventojai turi didesnį pasirinkimą, kur mokėti už atliekų tvarkymą.
