***SKAITYTOJO NAUJIENA*** Iš Mažeikių parko praeities

„Komunistinio rytojaus“ laikraščio bendradarbis Vaclovas Žilevičius užfiksavo ir Mažeikių parko vartus. Nuotrauka iš Mažeikių muziejaus fondų

„Lūžtant ietims“ dėl Mažeikių senamiesčio parko ateities, nuošalyje liko šio parko praeitis, tad keletas faktų iš šios mažeikiškių kažkada pamėgtos susibūrimų vietos istorijos.

Mintis apie Mažeikių parko, tuomet vadinto miesto sodu, įkūrimą kilo dar 1921 m., ruošiant Mažeikių plėtros planą. Visuomenės reikmėms buvo nutarta palikti iki pat Laisvės gatvės prieigų plytėjusios Mažeikių girios dalį. Projektuojama nauja gatvė, atsiremianti į parką, buvo pavadinta Sodo vardu (dabar V. Burbos). Miesto sodo-parko kūrimo darbai prasidėjo praėjus dešimtmečiui, kuomet miesto vadovu – burmistru tapo Mykolas Velička. Pirmiausia, išrovus kelmus, iškasus griovius, gana užpelkėjęs miškas nusausintas. Po to išpylus takus, išgrindus šokių aikštelę, įrengta vieta ne vien šokiams, bet ir koncertams. Būta problemų ir tuomet, dauguma apie parką gyvenusių miestiečių vertėsi ūkiškai: laikė karves, ožkas, o parkas, kaip ir prieš tai miškas, buvo gera vieta ganykloms. Tad netrukus parkas aštrialiežuvių jau vadintas „karvių sodu“, ši problema kelta ir spaudoje.
Praūžęs Antrasis pasaulinis karas didesnių nuostolių neatnešė. Tiek, kad greta parko buvusioje laukymėje, dabar jau tapusioje beržynu, amžinojo poilsio sugulė vokiečių ir sovietų kariai.
Miesto sodas pakeitė pavadinimą, tapo kultūros ir poilsio parku, kuriam, kaip visoje Sovietų sąjungoje buvo priimta, suteiktas rašytojo Maksimo Gorkio vardas.
Parko tvarkymo darbai prasidėjo 1948 m. Tuo metu buvo įkurta parką prižiūrėjusi kultūrinė įstaiga, įsteigtas Kultūros ir poilsio parko direktoriaus etatas. Buvo organizuojamos Mažeikiuose veikusių įmonių darbuotojų talkos, kurių metu tiesiami takai, sodinamos gyvatvorės, įrengiami suoleliai.
1949 m. parko dalis aptverta. Šokių metu už įėjimą į parką reikėjo mokėti 2 rublius. Tūlas piktinosi, kodėl mokestis nerenkamas prie įėjimo į šokių aikštelę, tenka kišenę tuštinti vien įžengus į parką.
Už metų pastatytas paviljonas, vadinamoji „dramblio būda“. Tuo metu vasaromis šokiai vykdavo kiekvieną vakarą. Žiemą parkas viliojo čiuožykla, už kurią taip pat reikėjo mokėti (pačiūžų nuoma kainavo atskirai). „Dramblio būda“ vėliau buvo rekonstruota – padidinta, dar pastatytos karuselės, sūpuoklės, vasaros kavinė, vadinta taverna.
Parke atsirado ir pirmosios Mažeikių skulptūros: nebuvo tai meno kūriniai, tik tipinės sovietmečio parkų „statulos“ – rašytojas Maksimas Gorkis, Sportininkas, Elnias.
Dabartiniai penkiasdešimtmečiai dar pamena Mažeikių parko klestėjimo laikus. Tuometiniai aštuonmetės mokyklos mokiniai, pavasario šeštadieniais sėdėdami klasėse, matydavome savaitgaliais sugužėjusius, išsiilgusius pramogų žmones… Šis klestėjimas palei šių dienų standartus gal ir sąlygiškas, tačiau to meto žmonėms, užgrūdintiems pokario nepriteklių, to visiškai užteko.
Parko gyvavimas truko iki 1970-ųjų. Vėliau pamažu nebeliko gėlynų, sulūžo ir buvo nuardytos karuselės ir sūpuoklės, nugriauta ir taverna. Gyvybę dar palaikė „dramblio būda“, kurioje vyko šokiai, koncertai, kaip reprezentuojantis miestą traukos objektas pradėta kraštiečių skulptūrų alėja, bet visa tai buvo seniai…
Apie tai, kaip atrodė M. Gorkio kultūros ir poilsio parkas prieš 50 metų, byloja Vaclovo Žilevičiaus – „Komunistinio rytojaus“ laikraščio bendradarbio – fotografijos.
Kaip bus po rekonstrukcijos, netrukus pamatysime. Šiais metais projektas „Mažeikių senamiesčio parko kompleksinis sutvarkymas“ turi būti įgyvendintas.

Vytautas Ramanauskas,
muziejininkas

2 Atsakymai į “***SKAITYTOJO NAUJIENA*** Iš Mažeikių parko praeities”

  1. Rimis parašė:

    Šis klestėjimas pagal dabartinius 2000-2015 metų standartus tikrai buvo klestėjimas ir tikrai buvo pramogos, linksmybės ir pan. Įdomu ar kam nors dabar tenka matyti LINKSMUS mažeikiečius, sugužančius pramogaut KIEKVIENĄ šeštadienį ir sekmadienį į parką? Gal kiekvieną šeštadienį einat šokti, dainuoti, į koncertus? Taigi sugriauta kas buvo, o vietoje to nieko nepastatyta. Parko gyvavimas truko ne iki 1970 metų, o iki pat 80-ųjų pabaigos. (Šiaip jau parkas gyvuoja ir dabar, nors ir prifarširuotas klaikaus kičo ir išklotas vonios plytelėmis… ) Iki pat 80-ųjų pabaigos nuolat vyko koncertai, įvairios pramogos, dainų šventės, sporto varžybos.

  2. Kazimieras parašė:

    Ar naujam projekte yra ‘Dramblio buda’ ?
    mano nuomone ji reikalinga,ir dar juk tai miesto paveldas,siemet ji jau butu pencijinio amziaus.
    puoselekim ir nepamirskim savo miesto istorijos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto