***SKAITYTOJO NAUJIENA*** „Jaunystės“ vidurinė vėl subūrė buvusius auklėtinius

Pirmasis vasario šeštadienis – ypatinga diena visiems „Jaunystės“ vidurinės mokyklos buvusiems ir esamiems mokiniams, mokytojams, visai mokyklos bendruomenei. Daugiau nei prieš tris dešimtmečius gimusi tradicija kasmet susiburti tebegyvuoja ir šiandien. Susitikti su mokyklos draugais, pedagogais skubama iš įvairių pasaulio šalių.

Praėjusį šeštadienį, vasario 2-ąją, mokyklos durys taip pat buvo plačiai atvertos. Į susitikimą su auklėtiniais susirinko nemažas mokytojų būrelis, mokyklos administracija – kadaise į gyvenimą išleistus vaikus jie pasitinka plačia šypsena, kiekvieną apsupdami dėmesiu, nekantraudami sužinoti, ar viskas tame nelengvame savarankiško gyvenimo kelyje sekasi. Galbūt todėl, šitų laukiančių žmonių dėka, daugelį  buvusių mokinių čia traukia kasmet. Nepaaiškinama jėga kartą per metus čia suburia vos mokyklą baigusiuosius ir tuos, kuriems paskutinis skambutis nuskambėjo prieš ketvirtį amžiaus. Šventinėje salėje susitinka kartų kartos – mokyklą baigę tėvai, atėję padėkoti mokytojams, ir jų vaikai, dabar lankantys mokyklą ir paruošę susirinkusiesiems smagų koncertą.

Šiemet šventinės programos sumanytojai – mokyklos aukštesniųjų klasių moksleiviai – svečius linksmino įvairiais žaidimais, užduotimis, gyva muzika ir net pačių sukurtu filmu! Į sceną buvo kviečiami jubiliejinių laidų atstovai, kurie susirinkusiesiems trumpai papasakojo apie save, dėkojo į susitikimą su jais atskubėjusioms klasių auklėtojoms, visiems mokyklos pedagogams. Mokytojai neliko skolingi – kiek mokinių jie išleido, o apie kiekvieną laidą galėjo nemažai nuotaikingų atsitikimų papasakoti! O kiek jų kruopščiai saugo rašytinius mokinių „perliukus“, vaikiškus palinkėjimus ir svajones, kad, atėjus progai, po dešimties, dvidešimties metų galėtų ištraukti senutėlį sąsiuvinį ir atgaivinti prisiminimus…

Žmogui labai svarbu žinoti, kad jis yra laukiamas. Kiekvienais metais, pirmąjį vasario šeštadienį, minios dėdžių ir tetų, išsibarsčiusių po visą pasaulį, skuba į Mažeikius – įsitikinti, kad jų vis dar laukia.