***SKAITYTOJO NAUJIENA*** Mažeikių krašto enciklopedijai – penkeri

Mažeikių krašto enciklopedijoje galima rasti straipsnių įvairiomis temomis. Ryčio SAVICKIO nuotr.

Internete gyvuojanti elektroninė Mažeikių krašto enciklopedija mini savo penktąjį gimtadienį. Šiuo metu elektroninėje enciklopedijoje – daugiau kaip 4000 straipsnių ir kone antra tiek iliustracijų.

Apžvelgiamos įvairios sritys

Pasak enciklopedijos autoriaus biologo bei mokytojo Algirdo Vilko, žinyno pradžia prasidėjo nuo vardyno sukūrimo 2007-aisiais. Iš pradžių jis buvo nedidelis, tačiau gimtadienio išvakarėse enciklopedija jau turėjo daugiau kaip 4000-ius įvairiausių straipsnių.
Elektroniniame žinyne galite rasti daug informacijos ne tik apie vietoves, iškilius žmones, istoriją ar kultūrą, tačiau ir apie Mažeikių rajone egzistuojantį gyvūnijos bei gamtos pasaulį, taip pat žinių apie versloves nuo seniausių iki šių laikų, informacijos apie sportą ir sportininkus.
„Kartu norėjosi, kad straipsniai būtų iliustruoti, todėl vasaromis, atostogų metu, lankausi įvairiuose rajono kampeliuose ir fotografuoju viską, kas tiktų leidiniui. Įdomu stebėti, kaip keičiasi mūsų rajonas: vieni objektai išnyksta, kiti atsiranda. Pavyzdžiui, dabar daugiau statoma kryžių, jų atsiranda buvusių sodybviečių vietose kaip atminimo ženklų, istorinių įvykių vietose“, – naujais atradimais džiaugėsi A. Vilkas.
Autorius įžvelgia pliusų, kad elektroninė enciklopedija pagrįsta „MediaWiki“ technologija, kurią naudoja ir daugiakalbė milijonus straipsnių skelbianti internetinė enciklopedija „Wikipedija“. Tai leidžia bet kada papildyti straipsnį, ištaisyti klaidas, pakeisti iliustraciją.

Prisijungti gali kiekvienas

Autorių teigimu, per penkerius enciklopedijos gyvavimo metus ją atsivertė per 380 tūkst. unikalių interneto naudotojų, straipsniai peržiūrėti daugiau kaip milijoną kartų. Statistika rodo, kad kiekvienas, užklydęs į internetinę žinių saugyklą, vidutiniškai peržiūri bent tris straipsnius.
Įdomesnis dalykas, elektroninio žinyno autorių nuomone, yra tai, kad į enciklopediją užklysta nemažai interneto vartotojų iš užsienio. Iš to galima spėti, kad Mažeikių kraštu domėtis nenustoja ir geresnio gyvenimo į užsienį ieškoti išvykę emigrantai.
Iš užsienio prisijungę žinyno skaitytojai sudaro beveik 5 procentus visų enciklopedijos lankytojų. Daugiausia čia užsuka Jungtinėje Karalystėje, JAV, Airijoje bei Norvegijoje gyvenantys kraštiečiai.
A. Vilko teigimu, ši enciklopedija iš kitų interneto puslapių išsiskiria tuo, kad prie jos kūrimo bei redagavimo gali prisijungti kiekvienas norintysis, o tam nereikia jokių specialių kompiuterinių žinių ar net registracijos.
Norint pradėti rašyti į enciklopediją, tereikia perskaityti keletą patarimų, o jei kyla neaiškumų, juos mielai paaiškins į žinyną jau rašantys autoriai.
„Kviečiu visus prisijungti, kam brangi ši žemė, traukia tėviškės ilgesys. Vieni gali taisyti gramatines klaidas, kiti pildyti straipsnius, atsiųsti dar nepublikuotos medžiagos, iliustracijų, brėžinių ir kita“, – vardijo A. Vilkas.

Algirdas VILKAS. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Mažeikių krašto enciklopedijos sukakties proga apie enciklopedijos pradžią bei ateities planus pakalbinome žinyno įkūrėją A. Vilką.

– Kas paskatino įkurti Mažeikių krašto enciklopediją?
– Dar besimokydamas mokykloje, be savo pagrindinio dalyko – biologijos, – susidomėjau ir kraštotyra. Pirmasis, dar mokyklinis mano darbas buvo parašyta gimtojo kaimo istorija. Vėliau, studijų Vilniaus universitete metais, įstojau į kraštotyrininkų klubą, dalyvavau daugelyje ekspedicijų po Lietuvos įvairias vietoves. Tačiau visą laiką domėjausi ir rajono kraštotyra, nemažai laiko praleisdamas Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, nurašydamas iš senosios spaudos įvairias žinutes, lankydamasis archyvuose, muziejuose ir kitur.
Susikaupė didžiuliai surinktos medžiagos aplankai, ir kilo mintis kaip nors ją apibendrinti, pateikti visuomenei, o ne laikyti stalčiuose. Štai tada prieš penkerius metus ir sumąsčiau, kad būtų galima parengti internetinę Mažeikių krašto enciklopediją. Neatmestas buvo ir popierinis variantas. Tada daug medžiagos perrašyti padėjo mano mokiniai. Iš tiesų medžiagos apie rajoną yra labai daug, jos turi ir Viešoji biblioteka, muziejus, švietimo įstaigų muziejėliai, kaimo bibliotekos. Tačiau toks rajoną apibendrinantis ir visas sritis apimantis internetinis darbas Lietuvoje buvo pirmasis (analogiškas buvo tik Utenos krašto enciklopedija, kuri visa iš jau išleisto leidinio buvo perkelta į internetą). Ypač paskatino tai daryti internete aktyviai plėtota „MediaWiki“ technologija.

– Praėjo penkeri metai. Kurie straipsniai ar sritys jums labiausiai įsiminė?
– Na, žinoma, labiausiai įsimintini straipsniai apie rajono gamtą, gamtines vertybes, mokyklų istorijas, visų rajone esančių kaimų praeitį, smulkiuosius vietovardžius, kurie galėtų būti pagrindas, kuriant gatvių, firmų pavadinimus ir taip juos išsaugant nuo visiško išnykimo. Pavyzdžiui, pažiūrėkime, kaip pavadintos gatvės: visose gyvenvietėse tais pačiais pavadinimais – einama lengviausiu keliu.
Aš esu už tai, kad visų pirma pavadinimai turi būti paimti iš liaudies, iš praeities. Labai sujaudino vienintelė rajone žinomos Lietuvos Raudonojoje knygoje įrašyto nuostabaus augalo plačialapės klumpaitės radvietės sunaikinimas, Milių bunkerio atstatymo ir pašventinimo iškilmės. Silpnoji sritis MKE – straipsniai apie verslą, kultūrą ir sportą, todėl kviečiu šių sričių atstovus prisijungti ir papildyti ar parašyti straipsnius, pateikti nuotraukų.

– Ar neblėsta ryžtas taip aktyviai pildyti internetinę enciklopediją?
– Ryžtas ją pildyti neblėsta, kaip tik atsiranda paskata ją tobulinti, o ir patys skaitytojai atsiunčia įvairios medžiagos, nuotraukų.

– Kokie Jūsų ateities planai dėl Mažeikių krašto enciklopedijos?
– Kadangi „MediaWiki“ programinė įranga leidžia papildyti, taisyti klaidas, redaguoti ir kitaip tvarkyti, tai ateityje būtų galima parengti tobulą, informatyvų, iliustruotą enciklopedijos ir popierinį variantą. Gaila, bet iki šiol neturime nė vienos išleistos solidžios, informatyvios, su geromis iliustracijomis knygos apie patį Mažeikių miestą, neskaitant fotoalbumų, mūsų rajoną, kad ir turistinių maršrutų išsamaus aprašymo. Šioje srityje mūsų rajonas labai atsilieka nuo kitų.
Galima žvilgtelėti į Lietuvos tūkstantmečio serijos planuotų išleisti knygų apie Lietuvos valsčių planą: iš Mažeikių rajono nėra nė vieno, išskyrus, renkamą medžiagą apie Viekšnių valsčių. Artėja rajono Savivaldybės šimtmetis, būtų galima išleisti įvairių leidinių, tačiau leidybai pas mus skiriama ypač mažai lėšų, o medžiagai rinkti iš viso neskiriama. Turėdami omenyje, kad nusikopijuoti archyvuose medžiagą ar į juos nuvykti nepigiai kainuoja, atitolinamas noras kažką daryti.
Tačiau Lietuvoje yra daugybė savivaldybių, kurios turi išsileidusios įvairių leidinių ir reprezentuoja savo rajonus. Turėtų būti suformuotas mūsų politikų požiūris, kad palikti ateinančioms kartoms žinių įmanoma tik rašytine forma, ir negailėti lėšų leidybiniams darbams, ypač turintiems išliekamąją vertę.
Ateityje numatoma MKE pagrindinius straipsnius apie rajoną įgarsinti, suteikiant galimybę jais pasinaudoti ir akliesiems. Tai, manau, būtų kilni užduotis padėti šią negalią turintiems žmonėms, ne tik mūsų rajono, bet ir visos Lietuvos.