***SKAITYTOJO NAUJIENA*** Židikuose – pažintinė konferencija

Mokinių nuomone, Marijos Pečkauskaitės apsakymų herojai – taurūs, nuoširdūs, pasiaukojantys, sąžiningi, norintys kitiems gero. Kaip ir pati rašytoja, tikintys žmonėmis ir jų gerumu. Autorės nuotr.

„Tvirtai esu įsitikinus, kad žmogus tuomet tegali būti tikrai naudingas savo tėvynei, jei yra išaugęs iš savo tautos kultūros. Svetimų kultūrų turtai, renkami jo iš visur, turi lyg grūdai kristi į savą žemę.“ Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana

Ne tik svarbu pažinti savo krašto istoriją, kultūrą, bet ir sugrįžti prie to, kas, rodos, taip žinoma, sava, įprasta. Atsigręži atgal ir per prarasto laiko prizmę regi pažįstamus veidus, įvykius, žmones. Jie nuspalvinti patyrimo ir žinių spalvomis, šiek tiek pasikeitę, bet be galo artimi. Šiluma užlieja širdį ir galvoji, kad taip gera dar kartą prisiliesti prie pažįstamo, žinomo, savo…

Neseniai Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinėje mokykloje vyko mokinių pažintinė konferencija „Gerumo mokomės iš knygų ir žmonių gyvenimų“, skirta rašytojos Marijos Pečkauskaitės, kurios 135-ąsias metines švęsime kovo mėnesį, idėjoms įprasminti. Dar kartą buvo pažvelgta į rašytojos gyvenimo kelią, gilintasi į jos išsakytas mintis, gėrimasi kūrybos galia.
Pradinių klasių mokiniai aplankė rašytojos memorialinį muziejų, skaitė apsakymus, juos aptarė, piešė iliustracijas.
Konferenciją pradėjo 5–6 klasių mokiniai, kurie savo pranešimais siekė atsakyti į klausimą: „Kuo mane žavi rašytojos Marijos Pečkauskaitės apsakymų herojai?“ Mokiniai pristatė savo perskaitytus apsakymus. Jų nuomone, Marijos Pečkauskaitės apsakymų herojai – taurūs, nuoširdūs, pasiaukojantys, sąžiningi, norintys kitiems gero. Kaip ir pati rašytoja, tikintys žmonėmis ir jų gerumu.
„Visa kūdikystė – auksinė“ – vienintelėje savo autobiografijoje rašė rašytoja. Apie Marijos Pečkauskaitės vaikystę, praleistą Užvenčio dvare, kalbėjo 6 ir 7 klasių mokiniai.
Rašytoja Marija Pečkauskaitė savo gyvenimo brandžiausius metus praleido Židikuose. Čia gimė jos svarbiausi kūriniai: „Irkos tragedija“, „Sename dvare“, „Ant Uetlibergo“, „Mėlynoji mergelė“, „Kraitis“, „Pančiai“ ir kt. Čia gyvendama ji rengė spaudai savo Raštus ir itin daug laiko bei jėgų skyrė labdarai, blaivybės judėjimo organizavimui, miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų švietimui, kultūrinei veiklai.  Apie jos gyvenimą ir veiklą Židikuose konferencijoje kalbėjo 9 ir 10 klasių mokiniai.

Autorės nuotr.

11 ir 12 klasių mokiniai domėjosi rašytojos nuopelnais lietuvių pedagogikai, gilinosi, ką apie rašytoją ir jos kūrybą rašė literatūros kritikai.
Konferencijoje skambėjo rašytojos mylimo kompozitoriaus Frederiko Šopeno muzika, buvo skaitomos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos kūrinių ištraukos.
Norėtųsi pasidžiaugti, kad konferencija buvo naudinga visiems: vieni sužinojo apie rašytojos, kurios vardu pavadintoje mokykloje mokosi, gyvenimą ir kūrybą, kiti pagilino žinias, turėjo galimybę pasidalinti savo mintimis, įspūdžiais. Kartu tai buvo įžanga, pasiruošimas švęsti rašytojos Marijos Pečkauskaitės 135-erių metų jubiliejų. Kovo mėnesį vėl sugrįšime prie rašytojos asmenybės fenomeno, prisiliesime prie jos kūrybos – mums tokios artimos, alsuojančios tikėjimu ir gėrio skleidimu.
Be galo svarbu ne tik skelbti gėrio, meilės artimui idealus, bet ir jais gyventi, skiriant kuo daugiau dėmesio dvasiniam ir doriniam auklėjimui, altruizmui, meilei artimui. Tai idėjos, kuriomis gyvena Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla.

Lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Rūta SIMUTIENĖ