Skaitytojo nuomonė: Dalia ir Likimas

Virginijus SUNGAILA. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Kiekvienas iš mūsų turi savo dalią ir savo likimą. Mes šiomis dienomis turime savo rankose miesto ir miestiečių likimą. O kokia bus mūsų dalia, spręsis po kelių dienų. Dabar esame neišvengiamų aplinkybių eigoje. Mes turime nulemti ne tik dviejų žmonių, bet ir savo lemtį. Mano nuomonė bus paremta žmogumi. Gal teisingiau, dviem posakiais:
1)    Svarbiausia – žmogus
2)    Už teisingumą žmogui
Šiuos posakius dabar dažnai galima matyti mūsų miesto gatvėse. Gerai būtų, kad juos ilgiau prisimintume ir mes, ir, žinoma, tie, kas juos didelėm raidėm užrašė. Tikėkime, kad po rudeninio šou jie išgyvens bent jau iki pavasario. Kaip kažkada rašė prancūzų filosofas ir rašytojas Albertas Kamiu: „Tiesa, kaip ir šviesa, akina. Melas, priešingai, yra švelni prieblanda, kurioje visi daiktai įgyja paslaptingos vertės.“ Kas dabar yra užrašyta, mes gal po poros metų sužinosime, ar tai buvo tiesa ir šviesa, ar tai buvo melas ir prieblanda.
Keli pastebėjimai apie posakius. Štai posakis „ Svarbiausia – žmogus“ yra gana nesuprantamas, nes neaišku apie kokį žmogų yra kalbama. Ar tai partinis žmogus, ar tai artimas šūkio autoriui žmogus, lieka neaišku, nes moteris, platinanti šį žodžių junginį, gal ir pati tvirtai nežino, kiek buvo rūpinamasi žmonėmis. O tai suteikia moteriai ir mums visiems  paslapties. Juk paslaptis yra savotiškas  viliotinis.
Po kelių dienų bus proga pasižiūrėti, ar tinkamai buvo įvertintas rūpestis. Teisybės dėlei galima pasakyti, kad moteris jaučia kur kas geriau, nei vyras. Moteris turi daugiau ambicijų, ji yra pripratusi pakovoti ne tik už save, bet ir už kitus. Smagu, kad moteris nepamiršta ir produktyvumo, bet apie tai kiek vėliau.
Dabar pats laikas prisiminti posakį: „Už teisingumą žmogui“. Šios miniatiūros platintojas, tai sakydamas, nežino, ar išties buvo nuoširdus. Gal žmogus nesijaučia niekam skolingas. O ar visi anksčiau pradėti darbai yra padaryti? Ar visada kaip vyras laikėsi žodžio?
Žodžio laikymasis yra labai svarbus veiksnys vyro gyvenime. Bet galima ir kaip niekur nieko  šūktelėti: „Už teisingumą žmogui“. Įdomu, kaip jaučiasi tie žmonės, kurie sąžiningai uždirbo pinigus, bet nesulaukė teisingumo. Šūkautojui ir bėdų surinkėjui turbūt tai neberūpi. Ir kaip čia neprisiminus P. Valey: „Valdžia prarastų bet kokį žavesį, jeigu ja nebūtų piktnaudžiaujama“.
Bet grįžkime prie dalios ir likimo. Kaip jau sakiau, esame pasirinkimo kryžkelėje. Tai yra labai nelengva atiduoti savo likimą, o galbūt ir dalią į svetimo žmogaus rankas. O ypač svetimam žmogui padėti nulemti jo dalią ar likimą.
Bet galime pažiūrėti į visa tai paprasčiau. Yra moteris ir yra vyras. Vyro prigimtis yra stipresnė, vadinasi – jis turi likti namuose, kad prižiūrėtų mūsų visų ūkį. Vyras yra gynėjas ir jis turi ginti mus būdamas čia, o ne kažkur toli. Tai pagrįsta tuo, kad vyras yra silpnesnis pagundoms, jo silpnesnė intuicija, nuojauta. Galų gale jis yra tylesnis už karingą moterį, kuri gali dėl savo vaikų perkąsti gerklę. Nes moters prigimtis yra rūpintis vaikais. Tai duota gamtos, tai yra įsčiose ir tai yra pats stipriausias šūkis, kada nors sugalvotas.
Mūsų miesto ir mūsų visų dar niekad neprižiūrėjo moteris. Ar mes atiduosime jai pirmenybę, ar pasirinksime vyrišką draugiją? Svarbiausia, kad žmonės galvotų, o ne balsuotų kolektyviai, nes, kaip sakė vienas klasikas, „nieko nėr šlykščiau už kolektyvą“, kad žmonės nebūtų veikiami asociacijų, darbdavių ir kitų „geradarių ir talkininkų“, „organizatorių-vadybininkų“, o paprasčiausiai susimąstytų, nes jie rinksis dalią ir likimą…
Kas vyks po kelių dienų, gal bus tik fikcija, iliuzija, melas. Bet kaip sakė O. Vaildas: „Melas – tai kitų žmonių tiesa“.  Palauksime ir pamatysime, kas rūpinsis mūsų dalia ir mūsų likimu.

Virginijus Sungaila