Savivaldybė nuomininkų skolas ir padarytą žalą bando išieškoti per teismus.
Teismas iš mįslingos Mažeikių kultūrinės veiklos ir užimtumo asociacijos priteisė atlyginti Savivaldybei 45 tūkstančių litų žalą. Dėl šių pinigų išieškojimo kreiptasi į antstolius. Savivaldybės administracija teismui ruošia dokumentus dėl kito nuomininko, kuriam į biudžetą gali tekti sumokėti beveik 120 tūkstančių litų.
VEIKLOS PROGRAMA SUBLIŪŠKO
Savivaldybės administracija panaudos sutartį su Mažeikių kultūrinės veiklos ir užimtumo asociacija sudarė prieš gerus penkerius metus. Iki tol nežinomai asociacijai 800 kvadratinių metrų ploto patalpos (Ventos g. 8 A) Tarybos sprendimu buvo suteiktos už dyką, reikėjo susimokėti tik už komunalines paslaugas.
Patys politikai dabar replikuoja, kad jie, ko gero, bus „užkibę“ ant asociacijos pristatytos investicinės veiklos programos. Pagal ją, asociacijai suteiktos patalpos būtų naudojamos daugiafunkcinio kultūros, užimtumo, paslaugų centro veiklai organizuoti, jai plėtoti ir misijai įgyvendinti bei tapti puikiu mažeikiškių traukos centru.
Be to, asociacija ketino įdiegti naujas technologijas ir jas pritaikyti miesto poreikiams, drauge su verslininkais, Lietuvos ir net užsienio visuomeninėmis organizacijomis rengti bendrus projektus, pagal galimybes tenkinti Mažeikių miesto kultūrinius, laisvalaikio, pramogų bei užimtumo poreikius. Buvo žadama sukurti iki 20 darbo vietų.
PADARYTI NUOSTOLIAI
Tuo metu asociacijai vadovavusio Algirdo Petravičiaus pristatytos investicinės programos (ant vieno popieriaus lapo surašyti pažadai ir skaičiai) mastai siekė 700 tūkstančių litų. Didžiąją sumos dalį – 400 tūkstančių litų – buvo planuojama išleisti patalpoms remontuoti, sutvarkyti. Projektą įgyvendinti buvo numatyta iki 2008 metų pabaigos. Tačiau, kaip pastebėjo Turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Naujokas, ten, kur turėjo klestėti kultūra, dabar… mėtosi tušti buteliai.
„Viskas suniokota, išgriauta, sudraskyta, radiatoriai neaišku kur dingę“, – situaciją apibūdino vedėjas.
Savo teiginius jis pagrindė ir nepriklausomų auditorių nustatyta žala. Paskaičiuota, kad išardytos šildymo sistemos atkūrimas kainuos apie dvidešimt tūkstančių litų. Be to, asociacija už komunalines paslaugas Savivaldybei skolinga 24 tūkstančius litų.
Savivaldybė bandė geranoriškai susitarti su A. Petravičiumi, tačiau jis nesutiko nutraukti sutarties, o tuo labiau grąžinti skolą. Dėl to Savivaldybė kreipėsi į teismą, kurio sprendimu sutartis nutraukta.
Įsigaliojus nutarčiai buvo kreiptasi į antstolius dėl priteistos sumos išieškojimo.
PROJEKTO IŠVYSTI NETEKO
Tiesa, kai prieš metus Ekonomikos, vietinio ūkio ir finansų komiteto posėdyje buvo svarstomas patalpų nuomos klausimas, A. Petravičius politikų dar prašė susilaikyti ir nenutraukti nuomos sutarties. Esą yra parengtas projektas, apie jį žinąs ir Seimo narys (A. Petravičius yra Seimo nario Stanislovo Giedraičio padėjėjas – B. R.). Asociacijos pirmininkas prasitarė, kad projektui įgyvendinti jau lyg ir yra pažadėta pinigų.
Komiteto nariai šį kartą buvo akylesni nei prieš penkerius metus, kai leido nuomoti patalpas. Jie panoro pamatyti tą paslaptingąjį projektą. Tačiau A. Petravičius nei projekto pateikė, nei posėdyje pasirodė.
Kai kurie politikai šnibždėjosi: ar iš tikrųjų įmanoma iš valstybės biudžeto pyrago atsiriekti pinigėlių neaiškiems projektams vien dėl to, kad esi parlamentaro padėjėjas? Tačiau sutarties ir žalos išieškoti niekas neskubėjo.
ASOCIACIJA NIEKO NEVEIKIA
„Santarvė“ bandė su A. Petravičiumi pasikalbėti apie asociacijos planus, projektą, sėkmes ir nesėkmes. Buvo įdomu sužinoti, ką gero per šitiek gyvavimo metų nuveikė plačių užmojų turėjusi organizacija. Tačiau jos įkūrėjas paaiškino, kad jai dabar vadovauja kitas žmogus – Virginijus Sungaila (tas pats, dėl kurio įžeistas Savivaldybės meras kreipėsi į teismą), todėl klausti reikėtų jo. O dėl to, kad nepavyko įsikurti nuomojamose patalpose, akmenuką mestelėjo ir į jų savininkės – Savivaldybės – daržą.
„Ką galima padaryti, jei ten kiauras stogas, niekas jo netvarkė“, – į kalbas nesileido buvęs asociacijos prezidentas.
V. Sungaila labiau buvo linkęs kalbėti apie tai, ką asociacija planavo padaryti, o ne apie teismus ir skolas Savivaldybei. Esą nuomojamos patalpos turėjusios tapti dar vienu kultūros centru, galbūt net su kino sale, modernia kompiuterine biblioteka. Padėti žadėję kai kurie šalies politikai, tarp jų – ir Savivaldybės meras, tačiau taip neatsitikę.
Pašnekovas buvo atviras: asociacija šiuo metu nieko neveikia, nes nėra pinigų, ko gero, jos veikla bus nutraukta.
VEIKSMAI – SU RINKIMŲ PRIESKONIU
Kodėl vis dėlto V. Sungaila ėmėsi neveikiančios, popierinės asociacijos prezidento pareigų? Galbūt dėl skambaus pavadinimo, jeigu sugalvotų dalyvauti savivaldos rinkimuose? Iš pradžių teigęs, kad A. Petravičius per daug užsiėmęs, o jis – laisvesnis, vėliau kalbą pasuko kita linkme.
„Tapau prezidentu, norėdamas pasižiūrėti kai kurių aukštų pareigūnų ir valdininkų asmeniškumus“, – teigė jis.
Tai, kad Savivaldybės administracija kreipėsi į teismą dėl sutarties nutraukimo ir skolos išieškojimo, V. Sungaila bandė susieti su artėjančiais rinkimais. Esą buvo laukiama politinio momento tam atvejui, jeigu jis kandidatuotų.
Turto valdymo skyriaus vedėjas A. Naujokas tokias kalbas pavadino svaičiojimais. Asociacija dėl skolų buvo „klibinama“ dar 2006 metų vasarą, net buvo sudarytas skolos grąžinimo grafikas.
A. Naujokas turi savo versiją dėl asociacijos prezidento pasikeitimo. Jo žodžiais, cirkai prasidėjo tada, kai pakvipo teismais. Apie tai, kad asociacijos prezidentu tapo V. Sungaila, patalpų savininkė – Savivaldybė – sužinojo tik tada, kai gavo jo paaiškinimą, kodėl nesutinka pasirašyti, kad būtų nutraukta nuomos sutartis.
„Buvęs asociacijos prezidentas nesunkiai randamas, nes yra Seimo nario padėjėjas, o kitam niekaip nepavyko įteikti šaukimo į teismą, teko kviesti per rajoninį ir respublikinį laikraščius. Matyt, dėl to pakeistas ir prezidentas. Rimtų vyrų žaidimai. Ir atsakomybės stoka“, – svarstė valstybės tarnautojas.
Teismo posėdis, priteisęs iš asociacijos Savivaldybei atlyginti 45 tūkstančius litų, vyko atsakovui nedalyvaujant.
PRIEŠ LAIKĄ NUTRAUKTA IR KITA SUTARTIS
Savivaldybė nuomos sutartį pirma laiko nutraukė ir su Sveikatingumo viešąja įstaiga „Helijas“ . Prieš ketverius metus Tarybos sprendimu šiai įstaigai ne konkurso būdu iki 2031 metų buvo išnuomota tūkstantis kvadratinių metrų (du aukštai) Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro (vadinamosios poliklinikos) patalpų.
„Helijas“ neįvykdė mažeikiškiams duoto pažado įrengti treniruoklius, kitas sportui ir sveikatinimui skirtas priemones, sporto sales.
Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta darbo grupė apžiūrėjo verslininkų naudojamą turtą ir nustatė, kad ne tik nesilaikoma nuomos sutarčių, bet ir padaryta žala.
Nuomininkas, neturėdamas leidimo statybos darbams, išardė apie 40 procentų ketvirtojo ir apie 70 procentų penktojo aukšto patalpų vidaus pertvarų, nuplėšė grindų dangą – patalpas pavertė statybų aikštele.
Be to, nebuvo įvykdytas reikalavimas per 15 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos apdrausti patalpas nuomotojo naudai nuo žalos, padarytos dėl stichinių nelaimių ir kitų draudiminių įvykių.
Turto vertintojai nustatė, kad „Helijas“, nesilaikydamas nuomos sutarčių, padarė beveik 120 tūkstančių litų žalos, vien patalpų atstatymas iki perdavimo būklės kainuotų 60 tūkstančių litų, beveik tiek pat įstaiga skolinga už šildymą ir kitas paslaugas.
Savivaldybės administracija ruošia dokumentus teismui, į kurį kreipsis dėl bendrovės „Helijas“ padarytos žalos.
VALDININKAI PRASTAI KONTROLIAVO
Už Savivaldybės turtą atsakingas Turto valdymo skyrius. Jam tik keturis mėnesius vadovaujantis A. Naujokas mano, kad tokia situacija susiklostė dėl to, kad nebuvo kontrolės.
Nuomininkas griauti sienas, rekonstruoti patalpas galėtų tik turėdamas turto savininko leidimą. Valdininkai nekontroliavo situacijos, nesiėmė jokių veiksmų neteisėtam patalpų griovimui sustabdyti.
„Tai nusikalstamas aplaidumas. Nei kaip ekonomistui, nei kaip teisininkui, nei kaip piliečiui man nesuvokiama tokia situacija. Pavyzdžiui, jūs išnuomojate butą, nuomininkas už jį nemoka kelerius metus, ir jums dėl šito galvos neskauda? Tikriausiai neįsivaizduojama. Su patikėtu turtu ir valstybės tarnautojai turėtų elgtis kaip su savo butu“, – teigė pašnekovas.
A. Naujokas tvirtino, kad ateityje bus stengiamasi nesudaryti ydingų sutarčių. Pavyzdžiui, „Helijui“ visas aukštas poliklinikos patalpų (500 kvadratinių metrų) mėnesiui buvo išnuomota už dešimt litų, nors tuo metu ekonominė situacija buvo normali, apie krizę dar niekas nė nekalbėjo.
Neseniai dėl šių patalpų buvo paskelbtas konkursas. Panorusi jas nuomotis UAB „Šiaulių diagnostikos laboratorija“ sutiko už kvadratinį metrą patalpų mokėti po 2,15 lito. Rajono biudžetas kas mėnesį pasipildys šiek tiek daugiau nei tūkstančiu litų.
REIKALAVIMAI GRIEŽTĖS
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius sutiko, kad tokie pavyzdžiai nepuošia turto valdymo srities.
„Turto valdymas tikrai prastas buvo. Teismai, žalos išieškojimai parodė, kad tam reikia skirti didesnį dėmesį“, – „Santarvei“ sakė savivaldos atstovas ir pridūrė, kad vienas iš prioritetų dabar yra siekti efektyvesnio Savivaldybės turto valdymo.
Buvusiam Turto valdymo skyriaus vedėjui Juozui Sperauskui per pasitarimus, posėdžius kliūdavo ir nuo tiesioginės valdžios, ir nuo politikų. O kasmet privalomai vertinant valstybės tarnautojų darbą, vedėjo darbas 2009 metais buvo įvertintas tik patenkinamai.
Prieš keturis mėnesius J. Sperauskas pradėjo eiti mažiau mokamas Kanceliarijos skyriaus vedėjo pareigas. „Santarvei“ jis tvirtino šių pareigų pasiprašęs pats.
Savivaldybės administracijos direktorius B. Kryžius tai patvirtino. Esą J. Sperauskas daug metų dirbo Turto valdymo skyriuje, o Kanceliarijos skyriuje atsakomybė kitokia ir darbas kitos srities.
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO, iš redakcijos archyvo ir asmeninio albumo.: „Popierinės“ asociacijos vadovai – Mažeikiuose žinomi žmonės: A. Petravičius ir V. Sungaila. Bet jos veiklos nesugebėjo įsukti nė vienas iš jų.
