Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus patalpose dirba statybininkai. Savivaldybės lėšomis remontuojamos sanitarinės patalpos, tikimasi sulaukti paramos ir iš valstybės. Medikai džiaugiasi investicijomis, nes buvo iškilusi grėsmė teikiamoms paslaugoms – daugelį metų neremontuotos skyriaus patalpos neatitinka higienos reikalavimų, tuo tarpu dar šiemet baigiasi prieš trejus metus gauto higienos paso galiojimo laikas.
NEGAILĖJO PAGIRIAMŲJŲ ŽODŽIŲ
„Mes jau norėjome rašyti į laikraštį apie šios ligoninės (taip pacientai vadina skyrių – B.R.) daktarės Jurgaitienės, slaugytojų pasiaukojantį darbą. Tačiau vienai ranka susukta, kitai – kitokia bėda. Kaip gerai, kad atėjote“, – neslėpė džiaugsmo ligonės, galėdamos „Santarvei“ pagirti personalą.
Mažeikiškė Danutė Liaugminienė į slaugos skyrių buvo perkelta iš ligoninės. „Nežinau, kaip be medikų priežiūros būčiau apsiėjusi išleista namo. Čia mus ne tik gydo, bet ir kaip kokius ponus aptarnauja“, – džiaugėsi moteris, slaugos skyriuje prižiūrima jau trečias mėnuo.
Nepraeis ir mėnuo, jai teks palikti šią įstaigą. Senolei, kuri gyvena viena, dar bus reikalinga kitų žmonių pagalba. Ji planuoja ką nors pasisamdyti, nes dirbantys sūnūs negalės prie jos nuolat būti.
„Jeigu ne šis skyrius, ne vienas seniai po velėna gulėtume. Niekas ligoninėse ilgai nebelaiko. Teko gydytis Kaune, Vilniuje, čia pats geriausias personalas. Daktarė Jurgaitienė tokia neišpuikusi“, – kalbėjo ne pirmą kartą slaugos skyriuje atsidurianti Kristina Korsakovienė, nenorinti grįžti į tuščius namus Židikuose. Priimtų pas save gyventi vaikai, tačiau moteris neskuba pas juos.
POŽIŪRIS KEIČIASI
Skyriaus vedėja Dalia Jurgaitienė sutinka su pacientais: slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos labai reikalingos. Visų norinčiųjų priimti nėra galimybių, net eilė sudaroma.
Kai kuriems mažeikiškiams slaugos skyrius asocijuojasi su senelių namais, sprendžiančiais socialines problemas. Dėl tokio požiūrio ne visi žmonės, nors ir labai užsiėmę, sutinka į slaugos skyrių lyg numarinimui guldyti pasiligojusį tėvą, motiną ar kitą artimą žmogų.
„Ir kai kurie ligonių namiškiai senelių namais ar prieglauda pavadina mūsų skyrių. Galbūt todėl, kad daugelis pacientų – seni, ligoti, nevaikštantys. Tačiau pastaraisiais metais žmonių požiūris į slaugą keičiasi“, – pastebėjo skyriaus vedėja.
Anot D. Jurgaitienės, jau skyriaus pavadinimas pasako, kad ligoniai ne tik slaugomi, bet ir gydomi. Į skyrių guldomi žmonės, sergantys lėtinėmis sunkių stadijų onkologinėmis, širdies, kvėpavimo ar kitomis ligomis.
BENDRAUJA SU SOCIALINĖMIS TARNYBOMIS
Slaugos skyriaus ligonių būklė sunki, jiems reikalinga atitinkama priežiūra. Norint juos slaugyti namuose, artimieji turėtų mesti darbą arba samdyti prižiūrėtoją. Slaugos skyrius bent 3 mėnesiams (tiek laiko per metus galima praleisti skyriuje) išsprendžia problemą, dėl to yra toks populiarus, aiškino vedėja D. Jurgaitienė.
Medicinos ir slaugos paslaugas teikiančiam skyriui visiškai atsiriboti nuo socialinių problemų esą neįmanoma. Būna, kad į skyrių patenka žmonės ne tik neturintys artimųjų, bet ir pastogės. Kur toks žmogus dingtų po trijų mėnesių, į gatvę jo neišvarysi.
Su skyriaus personalu geranoriškai bendradarbiauja socialinės tarnybos. Neturintieji pastogės apgyvendinami valdiškuose namuose, vienišiems pasiligojusiems žmonėms skiriami prižiūrėtojai.
FINANSAVIMAS NEPAKANKAMAS
D. Jurgaitienė apgailestauja, kad valstybė skiria nepakankamą dėmesį slaugai ir palaikomajam gydymui. Pavyzdžiui, vieno lovadienio finansavimas tesudaro trečdalį kitų skyrių lovadieniui skirtų lėšų. Nors skyriuje yra 30 lovų, finansavimo užtenka tik 25.
Apskrities administracija yra parengusi restruktūrizacijos planą, pagal kurį slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas numatyta perduoti ligoninėms. Kai kuriuose rajonuose seniai tai padaryta.
D. Jurgaitienė abejoja, ar tokios permainos bus efektyvios. Atvirkščiai – į slaugos skyrių iš namų gali būti sunkiau patekti, nes į jį, ko gero, dažniausiai bus siunčiami žmonės, kurie gydėsi ligoninėje.
Anot pašnekovės, racionaliausia būtų sujungti visas 65 (iš jų 35 yra Sedoje) rajono slaugos lovas ir įkurti atskirą savarankišką viešąją įstaigą.
Skyrius ankstesniais metais šiek tiek paramos per programas gaudavo iš Savivaldybės fondų. Pasikeitus finansavimo kriterijui – finansuojamos programos, nukreiptos į sveikatinimą, profilaktiką – slaugos skyrius pretenduoti į fondų paramą nebegalįs.
GRĄŽINS SKOLĄ
Nepaisydama visų problemų, D. Jurgaitienė labiausiai norėjo pasidalyti personalo ir ligonių džiaugsmu. Nuo pat metų pradžios patalpose pluša statybininkai – remontuojami tualetai, vonia, kitos sanitarinės patalpos.
Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius A. Stankevičius paaiškino, kad pinigų aplinkos pritaikymui žmonėms su negalia skyrė Savivaldybė.
„Įvyko stebuklas. Tarpininkaujant Telšių apskrities administracijos valdžiai mūsų parengtas 260 tūkst. litų vertės projektas, pagal kurį bus atnaujintas visas skyrius, įrašytas į valstybės investicijų programą“, – pasidžiaugė direktorius ir pridūrė, kad, neoficialiais duomenimis, praėjusią savaitę vykusiame Vyriausybės posėdyje buvo pritarta programoje numatytoms priemonėms.
Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius šiai įstaigai priklauso nuo 2000 metų. Nors skyrius, ko gero, ateityje bus perduotas ligoninei, A. Stankevičius vis tiek suinteresuotas jo remontu.
„Noriu grąžinti skolą pacientams ir darbuotojams“, – paaiškino pašnekovas.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
K. Korsakovienė sakė daug kur gydžiusis, bet Mažeikių slaugos skyriaus personalas esąs pats geriausias ir gydytoja D. Jurgaitienė neišpuikusi.
