Statistika liudija, kad mūsų rajone pagausėjo smurto artimoje aplinkoje atvejų. Smurtautojų daugėja nepaisant to, kad nuo praėjusių metų vidurio yra išduodamas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, draudžiantis smurtautojui artintis prie nukentėjusiojo arba verčiantis laikinai išsikelti iš bendrų namų.
Kai kuriais atvejais smurtautojai apsigyvena nakvynės namuose, bet ir tai jų neatgraso nuo pakartotinio smurto prieš artimuosius.
Policija kaskart susiduria su vadinamaisiais „etatiniais“ smurtautojais, ranką prieš artimą žmogų vis dažniau pakelia ne tik vyrai, bet ir moterys.
Smurto atvejų nemažėja
Viešoje erdvėje yra vis daugiau pranešimų apie smurtą tarp artimų žmonių, įgyvendinamos įvairios prevencinės priemonės, tačiau, nepaisant to, smurto artimoje aplinkoje nemažėja.
Praėjusiais metais Mažeikių rajono policijos komisariatas registravo 1017 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje ir pradėjo 142 ikiteisminius tyrimus. 2022 m. buvo gauta 780 pranešimų ir pradėti 123 ikiteisminiai tyrimai, 2021 m. registruoti 998 pranešimai, pradėti 156 ikiteisminiai tyrimai.
Apie tai, kokia smurto artimoje aplinkoje situacija yra Mažeikiuose, buvo kalbama praėjusią savaitę vykusiame Savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos posėdyje.
Aptarė situaciją
Šios komisijos pirmininkas, Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorius Aistis Jankūnas pristatė smurto artimoje aplinkoje situaciją, prevencines priemones ir jų įgyvendinimą. Kalbėta apie šiais metais registruotų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje statistiką, paskirtų ir panaikintų orderių skaičių, jų skyrimo statistiką pagal lytį, šį orderį gavusiems asmenims suteiktas paslaugas Mažeikių nakvynės namuose bei pagalbą nuo smurto nukentėjusiems rajono gyventojams.
Svarstyti pasiūlymai Savivaldybės institucijoms ir įstaigoms, specializuotos kompleksinės pagalbos centrams, teikiantiems paslaugas rajono teritorijoje.
Numato įstatymas
„Santarvė“ primena, kad nuo praėjusių metų liepos mėnesio yra išduodamas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis – prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti.
Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis pilnametis asmuo šiuo orderiu įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto pavojų patiriančiu asmeniu ar asmenimis, nesilankyti gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie kartu gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio išdavimo tvarką numato Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Jame apibrėžiama ir artimos aplinkos sąvoka.
Tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės, giminystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat – asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo – asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas, vaikas, tapęs smurto liudininku, ir (ar) vaikas, gyvenantis artimoje aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.
Skiria policijos pareigūnas
Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurto artimoje aplinkoje atvejį. Atlikus jo vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.
Sprendimą skirti šį orderį ar jo neskirti policijos pareigūnas turi priimti nedelsdamas, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.
Įstatymas numato, kad, skyrus apsaugos nuo smurto orderį, pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas.
Išduoti orderiai
Savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos posėdyje smurto artimoje aplinkoje statistiką bei situaciją dėl orderių išdavimo mūsų rajone pristatė Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas Donatas Petrulevičius.
Pasak jo, nuo praėjusių metų liepos 1 d. iki šių metų balandžio 5 d. buvo užpildyti 437 apsaugos nuo smurto orderiai, o išduota – 290. Dalis užpildytų orderių (147) buvo neišduoti, nes neatitiko reikalavimų, kitais atvejais, patikslinus informaciją, orderio pildymas buvo nutrauktas.
D. Petrulevičius informavo: iš 290 išduotų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių 86 smurtautojams buvo surašyti protokolai už orderio reikalavimų nesilaikymą, jiems taikyta atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Dažniausiai – piniginės baudos.
„Smurtautojai gana dažnai būna socialiai remtini, nuosavo turto neturi, todėl jų negąsdina ir piniginės baudos – jie tiesiog neturi, iš ko tų baudų susimokėti“, – „Santarvei“ sakė D. Petrulevičius.
Smurtautojas jam skirtą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį gali apskųsti teismui.
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų duomenimis, šiais metais buvo gauta 12 skundų dėl orderių. Keturios šio teismo priimtos nutartys yra apskųstos aukštesnės instancijos teismui.
Keliauja į nakvynės namus
Smurtautojai, gavę orderį ir vykdydami jo nurodymus, dažniausiai pasišalina iš nukentėjusio asmens ar šeimos aplinkos. Dalis jų neturi, kur eiti, tad laikiną prieglobstį randa Nakvynės namuose. Savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos narius Nakvynės namų direktorius Kęstutis Gusarovas informavo apie suteiktas paslaugas asmenims, gavusiems apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius.
Jis priminė, kad tokios paslaugos buvo pradėtos teikti nuo praėjusių metų spalio pradžios, kai Nakvynės namai pradėjo veikti atnaujintose patalpose.
Pasak K. Gusarovo, praėjusiais metais paslaugos buvo suteiktos keturiems tokį orderį gavusiems vyrams. Vienas jų Nakvynės namuose išbuvo visas orderyje nurodytas 15 parų, kitas – 7 paras, du rajono gyventojai – tik po parą.
Šiais metais iki balandžio 5 d. Nakvynės namų paslaugomis pasinaudojo 8 asmenys, gavę orderį, – trys moterys ir penki vyrai. Vienas jų išbuvo 14 parų, vienas – 5 paras, viena moteris – 9 paras, kiti penki – po parą.
Neišbūna viso laiko
K. Gusarovas „Santarvei“ patvirtino, kad gavusieji apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius retai kada Nakvynės namuose išbūna visą nurodytą laiką.
„Jie praneša policijai, kur bus, ir likusį laiką gyvena kitur. Pasitaiko, kad žmogus tik vieną naktį išmiega, – ir viskas. Orderį gavusiam asmeniui nemokamai suteikiamas stogas virš galvos, bet maitinimu jis turi pasirūpinti pats. Ypatingų reikalavimų šie žmonės neišsako, konfliktų su gavusiais orderius žmonėmis nesame turėję“, – kalbėjo K. Gusarovas.
Direktorius akcentavo: pagal galiojančius teisės aktus, nakvynės namai negali priimti neblaivių asmenų.
„Kai kuriems išblaivinimo paslauga būtų reikalinga. Manau, tam turėtų būti naudojamos atskiros, specialiai pritaikytos patalpos. Reikalinga būtų ir slaugytoja ar medicininė darbuotoja, kuri įvertintų atvykusiojo būklę“, – savo nuomonę išsakė K. Gusarovas.
Dažniausiai būna neblaivūs
Tai, kad smurtautojai dažniausiai būna neblaivūs, „Santarvei“ patvirtino ir D. Petrulevičius.
Pasak jo, apie 70 proc. konfliktų, kurių metu tarp artimųjų panaudojamas smurtas, įtaką daro alkoholis.
Paklausus, ar apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis pasiteisino, Reagavimo skyriaus viršininkas atsakė: „Kiekvienas išleistas teisės aktas duoda naudos, tad negalima sakyti, kad jis yra blogas. Jei iš šimto smurtautojų bent vieną žmogų pavyks sugrąžinti į doros kelią – ir tai bus gerai.“
Pareigūnas pažymėjo, kad prevencinė priemonė – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio išdavimas yra ganėtinai naujas dalykas, todėl tikėtina, kad ši tvarka dar bus koreguojama, atsižvelgiant į esamą situaciją.
„Dirbant, susiduriant su naująja tvarka mūsų praktikoje, pastebimi ir kai kurie niuansai, trūkumai, kuriuos reikėtų taisyti. Dabar viskas – tik pradinėje stadijoje. Žiūrime, kas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme šiuo klausimu taisytina, kokios yra spragos. Ir tikimės, kad aukštesnės institucijos viską pakoreguos kaip reikia“, – „Santarvei“ sakė D. Petrulevičius.
Kompleksinė pagalba – ketvirtą mėnesį
Daug kalbėta apie tai, kaip paveikti smurtautojus, tačiau yra ir kita „medalio pusė“ – pagalba nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems žmonėms.
Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro pastangomis praėjusių metų gegužę įstaiga buvo akredituota teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems ar patiriantiems asmenims. Ji pradėta teikti nuo šių metų sausio 1 d.
Šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė Daiva Meškienė akcentavo: ši specializuota kompleksinė pagalba yra nemokama ir konfidenciali, o ją sudaro konsultanto, psichologo ir teisininko paslaugos.
Į konsultanto paslaugų „paketą“ įeina emocinės paramos teikimas, jis kartu su nukentėjusiu nuo smurto artimoje aplinkoje asmeniu ieško veiksmingų būdų, kaip įveikti smurtą šeimoje.
Pokalbis su psichologu gali padėti pamatyti situaciją, kurioje atsidūrė smurto auka, išsiaiškinti, su kuo tai susiję, kokius sprendimus ir atsakomybę žmogus turėtų priimti norėdamas ją keisti.
Teisininkas konsultuoja vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo, iškeldinimo, ikiteisminio tyrimo dėl smurto artimoje aplinkoje ir kitais klausimais.
Nuo smurto nukentėjęs asmuo turi teisę gauti tris paslaugas ir gali rinktis, kurio specialisto jam labiausiai reikia.
Iki šių metų pradžios specializuotas kompleksines paslaugas mūsų rajono gyventojai galėjo gauti tik Telšiuose.
Kol kas kreipiasi tik moterys
D. Meškienė „Santarvei“ sakė, kad pirmą šių metų ketvirtį smurtą artimoje aplinkoje patyrė 182 mūsų rajono gyventojai, iš jų – 135 moterys ir 47 vyrai. Dažniausiai artimi žmonės nukenčia nuo psichologinio ir fizinio smurto.
Nuo metų pradžios 28 rajono gyventojai, patyrę smurtą, priėmė centro siūlomą specializuotą psichologo pagalbą, 9 – teisininko, dar 9 asmenims buvo suteikta ir psichologo, ir teisininko specializuota pagalba. Kol kas į įstaigos Krizių centrą dėl paslaugų kreipėsi tik moterys.
Centro direktorė akcentavo: esant poreikiui, asmenys nukreipiami prevencinėms kompleksinėms paslaugoms gauti.
„Džiaugiamės betarpišku bendradarbiavimu su Mažeikių rajono policijos komisariatu, kartu pasiektais rezultatais. Birželio mėnesį informaciją apie teikiamą specializuotą kompleksinę pagalbą planuojama pristatyti Savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komitetui, Šeimos komisijai, o po pristatymo organizuoti filmo „Adomo obuolys“ peržiūrą po atviru dangumi bei diskusiją su miesto bendruomene“, – vardijo D. Meškienė.
Balandį, kuris paskelbtas Seksualinio smurto prevencijos mėnesiu, Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro specialistai taip pat yra numatę veiklų, kurios ateityje turėtų prisidėti prie smurto artimoje aplinkoje mažinimo ir pagalbą teikiančių specialistų kompetencijų tobulinimo.
Nuotr. iš redakcijos ir Savivaldybės administracijos archyvų
