Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Daugiausia agurkus pažeidžia miltligė, baltasis (išsėtinis) ir šakninis puvinys, antraknozė, mozaika.
Miltligė pasirodo ant viršutinių lapų pavienėmis baltomis dėmelėmis. Dėmelės – grybiena ir grybelio sporos. Liga greitai plinta vėsiu, debesuotu oru. Esant 18–20 laipsnių miltligės vystymasis sustoja. Siekiant sustabdyti ligą, šiltnamyje reikia palaikyti agurkams tinkamą temperatūrą ir drėgmę, neleisti stiprios temperatūros kaitos. Lauke miltlige dažniau suserga agurkai, kuriems trūksta vandens. Liga naikinama fungicidais, po derliaus nuėmimo agurkų liekanos sudeginamos.
Baltasis puvinys (išsėtinis) pažeidžia visas augalo dalis. Pažeistos vietos tampa minkštos, slidžios, pasidengia baltomis apnašomis – grybiena, ji vėliau pajuoduoja. Plinta nesilaikant priežiūros taisyklių – jeigu nešalinami geltoni seni lapai, per tankiai susodinta. Žema temperatūra ir didelė oro drėgmė skatina šios ligos plitimą. Liga stabdoma šiltnamyje palaikant geresnį vėdinimą, vengiant didelės temperatūrų kaitos ir kondensato susidarymo ant lapų. Pažeistos vietos šalinamos, purškiama fungicidais. Rudenį agurkų likučiai deginami, žemė turėtų būti dezinfekuojama terminiu (35 laipsnių temperatūroje grybelių sporos žūva) ir cheminiu būdu (pvz., chlorkalkėmis).
Šakninis puvinys – grybelinis susirgimas. Apatiniai lapai gelsta ir vysta, apatinė stiebo dalis ruduoja. Vystosi dažniausiai, kai agurkai laistomi šaltu vandeniu, dėl per didelių trąšų dozių, esant žemai, iki 17–18 laipsnių oro temperatūrai. Pagrindinės kovos priemonės – neperdozuoti trąšų, laistyti šiltu vandeniu, purenti dirvą.
Antraknozė – taip pat grybelinis susirgimas: ant lapų atsiranda apvaliai kampuotos geltonos spalvos dėmės. Ant vaisių atsiranda rožinės spalvos dėmės.
Mozaika pasitaiko labai dažnai. Mozaikos pažeisti lapai susiraukšlėja, tampa margi. Sutrikus lapų darbui mažėja derlius. Šiltnamiuose reikia sekti, kad oro temperatūra nebūtų žemiau kaip 16–17 laipsnių ir ne aukščiau kaip 35–40 laipsnių. Labai sergančius augalus verta pašalinti, kitus – atjauninti. Ligą platina voratinklinė erkė, gali plisti per užkrėstus darbo įrankius.
Voratinklinė erkutė – mažas plika akimi vos įžiūrimas voragyvis, gyvenantis apatinėje agurko lapo pusėje. Suaugę vabzdžiai ir jų lervutės maitinasi augalų sultimis. Apie pradurtą vietą ima formuotis šviesus taškas, lapas tampa tarsi marmurinis ir išdžiūva. Spartesniam erkučių plitimui pasitarnauja sausas oras, piktžolės. Geriausia natūrali priemonė – palaikyti didesnę drėgmę. Naikinami akaricidais ir insekticidais. Kenkėjų atsparumas šiems preparatams didėja, todėl to paties daugiau kaip du kartus ar kitą sezoną naudoti nerekomenduojama.
Tabakiniai tripsai – dar vienas pavojingas agurkų kenkėjas. Tai mažas rudos spalvos vabzdys, čiulpiantis augalo sultis. Įkandimo vietos dėmės turi kampuotą formą. Naikinami insekticidais ir nauja biologine priemone – plėšriosiomis erkėmis, kurios gali išnaikinti ir tripsus, ir voratinklinę erkę.
