Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Žmonėms, kurie pratę viską „sudėlioti į lentynėles“, šie augalai gali nepatikti – jų stiebai reti, nuo žiedų svorio išlinksta, o po stipresnio lietaus ir išgula. Gražiausiai budlėjos atrodo erdviose sodybose, pasodintos didelėmis grupėmis. Sodinama ne tankiau kaip kas 1–2 m, kad krūmai nestelbtų vieni kitų. Puikiai atrodo ir vienas krūmas prie baseinėlio ar fontano.
Pas mus dažniausiai auginamos Davido budlėjos. Tai iki 2–3 m aukščio ir panašaus skersmens retašakis krūmas ilgomis šakomis, tamsiai pilkai žaliais lapais. Žiedai spalvingi ir kvapūs, su oranžine dėme centre, smulkūs, sutelkti į tankias, siauras ir ilgas, net iki 40–50 cm, kekes. Nors žiedeliai greitai peržydi ir žiedynus reikia iškirpti, netrukus vieną seną žiedyną pakeičia keli nauji.
Davido budlėjos kultivarų žiedai gali būti balti, gelsvai balti, švelniai rausvi, ryškiai rožiniai, visų violetinių ir purpuro atspalvių, vyšniniai ir mėlyni. Žydi budlėjos nuo rugpjūčio iki šalčių. Į alyvas panašūs budlėjų žiedynai privilioja pulkus drugelių.
Budlėjos nereiklios žemei, geriausiai auga vidutinio drėgnumo arba sausokame, vidutinio derlingumo, nesunkiame ir neužmirkstančiame priemolyje arba priesmėlyje. Joms reikia atviros, saulėtos vietos – pavėsyje skursta ir menkai žydi. Persodinama atsargiai, nes šaknys auga giliai, be to, nuo jų lengvai nubyra žemė. Auga sparčiai, todėl į nuolatinę vietą galima sodinti mažus augaliukus, o jei reikia persodinti, iškasama su dideliu žemių gumulu.
Budlėjos ilgiau žydės ir daug gražiau atrodys, jeigu peržydėjusius žiedynus kartą per savaitę iškirpsime. Vasarą galima iškirpti į vidų augančias šakas, o prieš žiemą stiebai nupjaunami per 10–20 cm nuo žemės. Kai pradeda šalti, likę stuobriukai mulčiuojami durpėmis, smulkinta žieve, kompostu arba pjuvenomis, uždengiama eglišakėmis.
Palikus žiemoti nenukirptus stiebus, jie vis tiek nušals, o negyvuose audiniuose gali pradėti veistis grybinių ligų sukėlėjai. Iškarpyti senas šakas verta ir dėl to, kad jauni ūgliai auga greitai, būna vešlesni, gausiau žydi ir žiedai būna sodresni, stambesni.
Negenimos budlėjos netrukus sutankėja ir pavirsta dideliu, netvarkingu krūmu. Žiedynų būna daug, bet jie trumpesni, smulkesni, pranyksta lapuose. Jeigu greta auga keletas krūmų – per porą mėnesių jie suauga į nepereinamas džiungles. Kasmet išpjaunant pernykštes šakas, krūmai būna žemesni, retesni, žydinčios šakos gražiai išlinksta puslankiu nuo žiedynų svorio, o lapai nenustelbia žiedų.
Ligoms ir kenkėjams budlėjos atsparios. Pavasarį sprogsta palyginti vėlai – paprastai gegužės mėnesį, po šaltos žiemos – dar vėliau. Šaknys šalčiui atsparios. Antžeminė augalo dalis yra jautresnė ir šaltesnę žiemą apšąla arba nušąla iki žemės. Augalo dekoratyvumui tai nekenkia, nes žydi jaunos, pirmametės šakos.
Bet jei paspaustų -30 ?C speigas, šiems nuostabiems krūmams jis būtų pražūtingas.
Davido budlėjas lengva dauginti vasaros auginiais. Jos nesunkiai užmezga sėklas, kurios gyvybingos ir greitai sudygsta, pavasarį ar vasarą pasėjus į dėžutes.
