Sodininko skiltis: daržovės – ne tik morkos

Lapiniai burokėliai. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Specialistai mums kala į galvas, kad valgome per mažai daržovių. Sakysite, nepatinka man tos morkos ar burokėliai. O gal vertėtų pabandyti užsiauginti ir kitokių augalų, viliojančių savo originalia išvaizda ar specifiniu skoniu.
Lapiniai burokėliai – tai dvimečiai augalai. Pirmaisiais metais sudaro lapų skroteles, antraisiais – žydi, subrandina sėklas ir sunyksta. Išauga nuo 20 iki 40 cm aukščio,  šakniavaisių neišaugina. Nereiklūs dirvai, blogai auga tik smėlėtoje ar sunkioje molingoje dirvoje. Sodinami daigais arba sėjami. Sudygusius reikia praretinti, paliekant po vieną kas 20–25 cm. Valgyti tinkami nuo birželio iki pirmųjų šalnų.
Lapiniuose burokėliuose susikaupia triskart daugiau vitamino C ir dukart daugiau kalcio nei raudonuosiuose burokėliuose. Iš lapų gaminami tokie patys patiekalai kaip iš špinatų, o iš lapkočių – kaip iš šparagų.
Paprastasis pankolis primena krapus, tik jų lapkočių pamatai apačioje sustorėję, balti. Visos dalys labai kvapnios, primena anyžius.
Jiems reikia šilumos, saulės, daug vandens ir humusingos, laidžios vandeniui dirvos. Sėklos sėjamos gegužės pradžioje į dėžutes ar inspektus. Į nuolatinę vietą daigai sodinami 20×25 cm atstumu liepos viduryje.
Pankoliuose gausu flavonoidų, sterolių, vitamino C ir mineralinių druskų. Sėklos gerina virškinimą, mažina pilvo pūtimą. Lapai vartojami kaip prieskoniai. Iš stormenų ruošiamos salotos, apkepai. Skaniausi yra jauni.
Lapiniai kopūstai – dvimečiai augalai. Pirmaisiais metais išaugina plačias (net iki 1 m) ir aukštas lapų skroteles. Kitąmet pražysta, subrandina sėklas ir sunyksta. Nelabai reiklūs, sėjami birželio ir liepos mėnesiais tiesiai į dirvą. Galima sėti ir į dėžutes gegužę–birželį, o po 7 savaičių daigus pasodinti lauke 50×50 cm atstumais.
Lapai būna banguoti, violetiniai su žaliu atspalviu, purpuriniai, juose gausu vitaminų C, B1, B2, B6 ir E, karotinoidų, nikotininės ir pantoteno rūgščių, mineralinių medžiagų, ypač kalcio, magnio, geležies ir kalio.
Valgomi švieži ir virti. Galima šaldyti, konservuoti.
Patisonai geriausiai auga saulėtoje, nuo vėjo apsaugotoje vietoje, humusingoje, greitai įšylančioje ir drėgnoje dirvoje. Sėjami balandį į dėžutes. Lauke daigai sodinami, kai praeina pavasarinių šalnų pavojus.
Vaisiai balti, geltoni ar tamsiai žali. Mažai kaloringi, gausu vitaminų C, B1 ir B2, kalio, fosforo, kalcio, magnio ir geležies. Juose nesikaupia sunkieji metalai. Vartojami švieži, virti. Labai jaunus vaisius galima marinuoti ir konservuoti, o senesnius – kepti.
Baklažanai – mūsų klimato sąlygomis iki 20–50 cm aukščio užaugantys vienmečiai augalai. Geriausiai auga humusingoje dirvoje. Mėgsta šilumą, todėl reikėtų auginti po priedangomis. Į 1 m² sodinami 4 daigai.
Parduotuvėse ir turguje dažniausiai parduodami tamsiai violetiniai vaisiai. Bet yra ir veislių, nokinančių baltus, geltonus ar žalius vaisius. Baklažanuose gausu kalcio, kalio ir fosforo, skaidulinių medžiagų. Juos valgant kraujyje mažėja cholesterolio. Skaniausi kepti ant grotelių arba orkaitėje, troškinti.
Valgomoji gelteklė pirmaisiais metais išaugina lapų skrotelę ir iki 30 cm ilgio bei 4 cm skersmens šaknį. Balandžio pabaigoje sėjama tiesiai į dirvą. Daigelius reikia praretinti. Geriausiai auga gerai įdirbtoje humusingoje ir drėgnoje dirvoje.
Ilgos šaknys kasamos prieš žydėjimą ir žiemą. Jose gausu kalcio, fosforo, vitamino C ir B grupės vitaminų, inulino.
Geltekles rekomenduojama valgyti sergant cukralige, įvairiomis žarnyno ligomis. Maistui ruošiamos kaip šparagai ar žiediniai kopūstai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto