Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Šio impozantiško daugiamečio augalo tėvynė yra Šiaurės Amerika, kur indėnai jį vartojo gydymui. Iš čia kilęs populiarus liaudiškas monardos vardas – „indėnų žolė“.
Monardos vertinamos kaip prieskoniniai, vaistiniai, medingi ir dekoratyvūs augalai. Dažniausiai auginamos trijų rūšių monardos: raudonoji, vamzdinė ir citrininė, jų sodinės formos, veislės bei hibridai.
Monardos sodinamos saulėtoje vietoje, nors pakenčia ir pusiau pavėsį. Reikia parinkti nuo vėjo apsaugotą vietą, nes augalai aukšti, išauga iki 80– 150 cm, ir gali išlūžti. Dirvai nereiklios, bet geriau auga trąšiose, lengvose dirvose. Pakenčia sausrą, bet jeigu žemė lengva, jas reikia laistyti, nes žydi trumpiau.
Dėl horizontaliai besidriekiančios, labai išsišakojusios šaknų sistemos augalas greitai išsiplėtoja ir sudaro tankų kerą, todėl sodinama kas 30–40 cm. Žemė paruošiama rudenį, patręšiama mėšlu, kompostu, mineralinėmis trąšomis. Vėliau geriau tręšti ilgai veikiančiomis mineralinėmis trąšomis, kurios beriamos pavasarį ant atželiančių augalų. Vasarą tinka palaistyti skiestomis srutomis. Rudenį rekomenduojama mulčiuoti pūdiniu, labai karštą ir sausą vasarą – pūdiniu ar durpėmis. Žiemai augalas nupjaunamas iki pat pagrindo. Nepersodintos monardos vienoje vietoje gali augti iki 8 metų, bet rekomenduojama kas 2 metus kerą atjauninti dalijant.
Dauginama sėklomis, kero dalimis, auginiais ir šakniastiebių dalimis. Sėklomis dauginamos tik rūšinės monardos, nes hibridai jų, galima sakyti, nesubrandina.
Kereliai dalijami pavasarį arba rudenį. Rudenį, kad iki šalčių prigytų, reikia persodinti iki spalio 10 d. Atskirti kereliai turi turėti 3–4 stiebus ir geras šaknis. Auginiais dauginama birželio mėn. inspekte. Įsišaknija per 12–16 dienų. Šakniastiebių dalimis dauginama pavasarį, prieš atželiant lapams.
Monardas gali pažeisti miltligė, rūdligė. Dažniau suserga pertręšti ar per sausai augantys augalai. Jeigu monardos auginamos dėl arbatos ar kaip prieskonis, geriau chemikalų nenaudoti, pabandyti su ligomis kovoti česnakų, svogūnų, bitkrėslių nuovirais.
Monardos dera grupėse su kitomis gėlėmis (flioksais, saulakiais, rudbekijomis), sodinamos sudėtinėse lysvaitėse, tinka aukštiems apvadams. Nuskinti žiedai vandenyje nevysta 2 savaites ir ilgiau. Augalai medingi, juos noriai lanko bitės ir kiti vabzdžiai.
Monardos žinomos ir kaip vaistiniai augalai, jų eterinis aliejus išsiskiria antimikrobinėmis, antiseptinėmis savybėmis. Vamzdinės monardos preparatais gydomas bronchitas, bronchinė astma, spindulinė liga. Eteriniu aliejumi gydoma net salmoneliozė. Monardų lapų sultimis gydomos žaizdos, o po kaulų lūžių rekomenduojama gerti arbatų mišinius su monardomis.
Kaip prieskonis dažniausiai vartojami citrininės monardos lapai. Jais gardinami mėsos, ypač riebios, patiekalai, salotos. Salotas galima dailiai papuošti valgomais raudonosios monardos lapais.
Iš lapų ruošiama gaivinanti arbata, kuri skatina virškinimą. Ją taip pat galima maišyti su kitomis arbatos rūšimis ir paįvairinti jų skonį.
Arbata yra gera priemonė nuo peršalimo, žiedų arbata veikia raminamai. Iš žiedų ir lapų mišinio gaunama ypač aromatinga arbata.
