Ar gali kas labiau nei kambariniai augalai papuošti, sušildyti namus. Sodri žaluma, ryškiaspalvis gėlės žiedas teikia jaukumą ir ramybę. Kambariniai augalai aromatizuoja, jonizuoja bei valo orą, kai kurie pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Jų pasiūla parduotuvėse didžiulė. Tačiau prieš renkantis augalą pirmiausia reikėtų juo daugiau pasidomėti. Šiandien pristatome porą mažiau žinomų augalų.
Ožūnis. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
OŽŪNIS. Jo tėvynė – pietvakarių Australija. Tai įdomus, nuo ankstyvo pavasario žydintis augalas, kurio ilgi sulinkę žiedynai primena gyvūno leteną su nagais. Žydi kelis mėnesius, bet dekoratyvus išlieka ir su nudžiūvusiais žiedais, kurie ilgą laiką išsilaiko ant augalo. Žiedynus galima ne tik merkti, bet ir džiovinti. Kaip vazoniniai augalai, yra auginamos įvairios dekoratyvios formos.
Ožūniui patinka saulėta vieta, ištveria tiesioginius saulės spindulius. Tinka šviesi, kovo–rugsėjo mėnesiais nuo vidurdienio saulės apsaugota vieta. Nuo spalio iki vasario – kuo šviesesnė vieta.
Purškiama: vasarą per karščius dažnai, žiemą šiltoje sauso oro patalpoje (daugiau kaip 18 oC) – rečiau, šiltu (37–39 oC) vandeniu, tiek, kad augalas iki sutemų spėtų išdžiūti. Vėsioje patalpoje (žemiau nei 18 oC) purkšti nevertėtų, nes vanduo ilgam liks ant lapų ir skatins ligų atsiradimą.
Temperatūra žiemą 5–12 o C. Vasarą laistyti reikia gausiai, o žiemą – kad žemė neišdžiūtų. Tręšiamas ožūnis žydinčių kambarinių augalų trąšomis nuo kovo iki rugsėjo 2–3 kartus per mėnesį.
Tinkamas substratas šiam augalui – lengvai rūgštus arba rūgštus.
Persodinti ožūnį reikia kiekvieną pavasarį, augalas dauginamas kero dalijimo būdu.
Aiškenis. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
AIŠKENIS. Šis nuostabiai žydintis augalas kilęs iš Pietų Afrikos. Jo geltonų ir raudonų tonų žiedai akį džiugina du mėnesius. Priklausomai nuo veislės, žydi rudenį, žiemą arba pavasarį – tamsiausiu metų laiku.
Jei trūksta šviesos, žydi retai. Bet tada galima grožėtis taisyklingos formos sodriai žaliais, tvirtais lapais. Galima auginti pakabinamame vazone arba leisti jam vyniotis ant atramos. Parduodamos įvairios dekoratyvios formos, išvestos kryžminant skirtingas rūšis.
Vėsioje patalpoje gali pradėti kristi lapai, ima šakotis ūgliai. Kartkartėmis palaistykite kalcio nitrato tirpalu – tai paskatins žydėjimą.
Ilgainiui augalo dekoratyvumas mažėja, todėl kas 3–4 metai įšaknydinkite nupjautus stiebų ūglius, ir turėsite naują augaliuką.
Aiškenis mėgaujasi šviesa, bet kovo–rugsėjo mėnesiais saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių.
Kaip ir ožūnis, aiškenis per karščius vasarą ir šiltoje sausoje patalpoje žiemą purškiamas.
Pavasarį, pasibaigus šalnoms, tiek ožūnį, tiek aiškenį galima išnešti į lauką, prieš tai pamažu pripratinus prie tiesioginių saulės spindulių.
Aiškeniui tinkamiausia temperatūra žiemą 20–25 oC, bet gruodį arba sausį 4 savaites palaikykite augalą vėsioje vietoje (apie 15 o C), kad susiformuotų žiedpumpuriai. Vasarą laistomas vidutiniškai, žiemą saikingai.
Tręšti galima žydinčių augalų trąšomis nuo kovo iki rugsėjo 2 kartus per mėnesį, žiemą – kartą per mėnesį. Substratas lengvai rūgštus. Persodinti reikėtų kiekvieną pavasarį. Dauginama stiebo auginiais.
