Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Pentiniai – vienos gražiausių aukštaūgių daugiamečių gėlių. Jie nelepūs, žiedai gali būti įvairių spalvų, bet dažniausiai įvairių atspalvių mėlyni ir violetiniai, rausvi ir balti, akutės spalva paprastai skiriasi nuo vainiklapių. Geriausiai jaučiasi vėsią (iki 25 ?C) ir drėgną vasarą – taigi, ši puiki gėlė lyg specialiai pritaikyta mūsų klimatui. Pentiniai visai nebijo šalčio, vienoje vietoje nepersodinti auga 7–8 metus.
Pentiniai pražysta birželio viduryje ir žydi visą liepą (labai vėlyvi pražysta liepos pabaigoje), vienas augalas žydi apie mėnesį.
Sėjinukai pražysta tais pačiais metais, po sėjos praėjus maždaug 4 mėn. Sėklas nokinantys pentiniai nustoja augti, todėl peržydėjusius žiedus geriau išpjauti. Nupjovus žiedynus sukraunami nauji, ir rudenį pentiniai pražysta dar kartą. Tai susilpnina augalą, nespėja susiformuoti augimo pumpurai, ir kitais metais pentiniai žydi prasčiau. Todėl kai tik pasirodo, rudeninius žiedynus patariama išlaužti prie pat šaknies kaklelio.
Pentiniai sodinami rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje, kad spėtų prigyti ir įsišaknyti. Jiems tinka šviesi vieta, kurią vidurdienį nuo saulės užstoja medžių šešėlis, tvora ar siena. Pentiniams saulė patinka, bet kaitra išblukina žiedus, jie greičiau peržydi. Sodinant patariama iškasti 50 cm gylio ir 40 cm pločio duobę, iškastą žemę sumaišyti su kompostu ir durpėmis, pridėti kalio ir fosforo trąšų. Šaknies kaklelis turi būti lygiai su žemės paviršiumi. Pasodinus palaistoma, jeigu sausa, dar kartą paliejama po 2–3 dienų.
Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Pavasarį, kai ūgliai užauga 10–15 cm, pentiniai patręšiami kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis arba skiestu raugintu karvių mėšlu (kibiras mėšlo/10 kibirų vandens, vienas kibiras 5 suaugusiems kerams). Kai užauga žiedynai, papildomai tręšiama kalio trąšomis. Pentiniams labai patinka mulčas (durpės, kompostas). Jis paskleidžiamas 2–3 cm sluoksniu aplink kerą.
Stiprus keras užaugina labai daug ūglių ir sutankėja. Kai ūgliai pasiekia 20–30 cm aukštį, juos galima išretinti: jeigu paliksite vos 3–5, žiedynai bus ypač ilgi, o žiedai labai stambūs. Be to, išretintus ūglius galima įšaknydinti.
Kai pentiniai užauga 40–50 cm, pastatomos atramos. Vienam augalui reikia 3–5 iki 180 cm aukščio lazdų. Geriausia, kai pririšami visi stiebai (patartina pririšti keliose vietose), nes aukšti žiedynai nuo vėjo lengvai išlūžta.
Per ilgalaikes sausras laistoma kartą per savaitę, kerui reikia 2–3 kibirų vandens. Svarbu žinoti, kad dažnas negausus laistymas labiau kenkia nei gelbsti. Pradžiūvusi dirva supurenama. Daugiau vandens pentiniams reikia, kai formuojasi žiedynai. Kartais dėl karščio ant stiebo nesusiformuoja žiedai arba jie auga salelėmis; kai trūksta kalio bei fosforo trąšų, žiedynai deformuojasi.
Rudenį, kai nudžiūva lapai, pentinių stiebai nupjaunami 25–30 cm aukščiu. Pentiniai tinka įvairiems gėlynams, dera su lelijomis, jurginais ir rožėmis baltais, geltonais ar rausvais žiedais. Gražiai atrodo šalia žemaūgių klevų, raugerškių ir jazminų. Šviesiai melsvi pentiniai dera spygliuočių šone, o baltažiedžiai – lapuočių. Mėlyni pentiniai dera su baltais ir rausvais sinavadais, snapučiais, prieš juos sodinamos chrizantemos ir ramunės.
