Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Nuėmus derlių privalu pasirūpinti, kad ir kitais metais jis nebūtų prastesnis ar net pranoktų šiemetinį.
• Gausiai derėję vaismedžiai nebūna sukaupę maisto medžiagų, dėl to žiemą labiau nukenčia. Kol jie su lapais, patręškite srutomis, mėšlu ar kompleksinėmis trąšomis. Organines trąšas įterpkite (4–5 kg į 1 m²) į pomedžiuose prakastas duobutes. Ant viršaus užpilkite ploną sluoksnį žemių – neišgaruos azotas.
• Jei tręšite biriomis kompleksinėmis trąšomis, vaismedžiams, uogakrūmiams, dekoratyviniams sumedėjusiems augalams jų reikės apie 1,2 kg į 10 m². 10 m² braškių plotui šių trąšų rudenį reikia 0,6 kg.
• Paskutinę rugsėjo dekadą kriaušes nupurkškite nuo žiedgraužio metafoso preparatais, po 10 dienų pakartokite.
• Nukritus maždaug 10–20 proc. lapų, vaismedžius nupurkškite 700 g karbamido, 50 g vario sulfato ir 10 l vandens mišiniu. Taip sunaikinsite grybelinių ligų pradus bei kenkėjų kiaušinėlius.
• Prieš šalčius dirvą aplink medžius sukaskite.
• Rugsėjo pabaiga ir spalis – vaismedžių sodinimo metas. Dėl to gerai pagalvokite, ko trūksta, kuriuos vaismedžius keisite. Laikas paruošti duobes. Kuo dirva prastesnė, tuo didesnės jos kasamos. Iškastą žemę sumaišykite su perpuvusiu mėšlu, kompostu, įberkite šiek tiek mineralinių trąšų.
• Pasisodinkite retesnių vaismedžių, vaiskrūmių: valgomąją sedulą, valgomąjį sausmedį, medlievą, auksuotąjį serbentą, vynuogių, aktinidijų.
• Užsiauginkite sode kultūrinių lazdynų. Iš gerai prinokusių vaisių išauga ne prastesni krūmai, nors jų vaisiai gali ir įvairuoti. Kai nėra kultūrinių, atrinkite geresnės formos miško lazdyno riešutus. Juos stratifikuokite 5–7 mėnesius ir pavasarį pasėkite. Sodo pakraščiuose pasodinti lazdynai bus puiki užuovėja.
• Nepamirškite, kad tos pačios grupės vaismedžių negalima sodinti į anksčiau augusių vietą. Pavargusi žemė juos išsekins, augs skurdokai, ilgai neturėsite vaisių. Blogiausiu atveju sėklavaisius sodinkite į kaulavaisių vietą, ir atvirkščiai. Sodinant geriausią ir šilčiausią kampelį reikėtų skirti žieminėms obelims, vėlyvosioms kriaušėms, abrikosams, trešnėms, vyšnioms. Mažiau lepios yra vasarinės ir rudeninės obelys, tačiau pirmosios šiltesnėje vietoje prinoksta anksčiau.
• Vaiskrūmiams tinkamesnės vietos, kuriose žiemą susitelkia daugiau sniego. Kai visas plotas maždaug vienodas, žiemines veisles geriau sodinti arčiau namų ar geresnio kelio. Sodo pakraščiuose įkurdinkite vasarines – jos užstos užuovėją.
• Avietes geriausia sodinti rudenį, tačiau galima ir anksti pavasarį. Jauno augalo šaknys labai jautrios. Prieš sodindami pamerkite jas į vonelę su vandeniu. Negalima pažeisti ūglių akučių, nes iš jų augs šakelės, kurios kitais metais duos derlių. Atstumas tarp eilučių – 1,5 m, o tarp augalų – 0,5 m. Pasodinę palaistykite ir mulčiuokite. Avietes tręškite superfosfatu.
• Mėnesio pabaigoje iškaskite įsišaknijusias agrastų, serbentų, vynuogių, dekoratyvinių krūmų atlankas. Pasodinkite į parinktą vietą.
• Iki rugsėjo vidurio sodinkite spygliuočius. Visus juos (bet kokiu oru) reikia laistyti, kad gerai žiemotų.
• Piktžolėtą veją nupurkškite herbicidu, išnaikinkite plačialapes piktžoles: kiaulpienes, gysločius, usnis, kraujažoles.
• Rugsėjo viduryje paberkite kalio, fosforo trąšų su 10 proc. azotinių priedų.
• Išgenėkite vaismedžius. Slyvoms, vyšnioms tai labai svarbu, nes gali nesumedėti šių metų šakutės ir pumpurai. Genėdami sustabdysite augimą, todėl maitinsis likę vaismedžių audiniai. Iki šalčių toks medelis spės pasiruošti žiemai. Išpjaustykite sausas, ligotas, mechaniškai pažeistas šakas. Dideles žaizdas užtepkite aliejiniais dažais, mažesnes sodo tepalu.
• Išgenėkite silpnus aviečių, gervuogių ūglius, nuskabykite stipriai išaugusių viršūnes, supurenkite žemę.
