Pražydus ievai laikas sėti morkas ir burokėlius, skirtus laikyti per žiemą. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Gegužė – daugumos daržovių sėjos bei sodinimo mėnuo.
Pradėjus žydėti paprastajai ievai (gegužės 6–18 d.) ir vyšniai (gegužės 11–20 d.), sėjami burokėliai ir morkos laikymui žiemą, apsaugotose vietose pupelės, melisos ir juozažolės, sodinami vėlyvieji, briuseliniai ir žiediniai kopūstai, salierų, gelsvių ir raudonėlių daigai.
Vidutinei paros temperatūrai viršijus +10°C, pradėjus žydėti paprastajai alyvai (gegužės 17–29 d.), sėjami žiediniai kopūstai rudens derliui, moliūgai, aguročiai, patisonai, cukinijos, pupelės, sodinami griežčiai, apsaugotose vietose dumplainiai, agurkai, pomidorai, vidutinio ankstyvumo kopūstai, mairūnai, sodinami citrininių melisų ir petražolių daigai.
Pasėjus daržoves purename dirvą – taip reguliuojamas drėgmės ir oro režimas, naikinamos piktžolės. Lėtai dygstančių daržovių (ankštpipirių, artišokų, dumplainių, krapų, pastarnokų, petražolių, rabarbarų, salierų, šparagų, špinatų sėklos gali dygti dvi savaites ir net ilgiau) eilutes reikia paženklinti, tada bus galima paankstinti priežiūros darbus.
Tuos žemės plotus, kuriuose auginsime vėlyvesnes daržoves, reikia kas savaitę purenti, neleidžiant įsigalėti piktžolėms, be to, taip dirvoje sulaikoma drėgmė. Daržovių sėklos įterpiamos nevienodu gyliu. Smulkios morkų, petražolių, salierų, rūgštynių, dašių, juozažolių, mairūnų, raudonėlių, pipirnių ir kitų daržovių sėklos įterpiamos negiliai (1–2 cm gyliu), vidutinio didumo – ankštpipirių, burokėlių, griežčių, kopūstų, pastarnokų, pomidorų, ridikų, ridikėlių, agurklių ir kt. – 2–3 cm, o stambesnės aguročių, žirnių, pupų, šparagų sėklos – 3–5 cm gyliu.
Daržovių sėjai ruošiamą dirvą patręškime organinėmis trąšomis: agurkams, kopūstams, bulvėms mėšlu (60–80 kg/10 m²), įterpiant jį kartu su mineralinėmis trąšomis; pomidorams, burokėliams, morkoms, svogūnams, ridikėliams, lapinėms daržovėms – kompostu (20–30 kg/10 m²) ir mineralinėmis trąšomis.
Pradžioje mėnesio įprastai baigiamos sodinti ankstyvosios bulvės, o pirmąją dekadą – ir visos. Gegužės pabaigoje sodinami vėlyvųjų kopūstų daigai. Po priedangomis galima sodinti agurkų, pomidorų ir kitų šilumamėgių daržovių daigus.
Iš paprastų, kiekvienam prieinamų kovos su kenkėjais ir ligomis priemonių minimos tokios: spragės, graužiančios kopūstus, ridikėlius ir kitas giminingas jiems daržoves, naikinamos medžio pelenais, tabako dulkėmis; kopūstinės ir svogūninės musės atbaidomos naftalinu, laistant karštą pelenų šarmą (1 kg/10 l); prieš daržovių daigų juodąją kojelę – daigai prieš sodinimą dezinfekuojami pamirkant 0,03–0,05 proc. kalio permanganato tirpale.
Daugelį daržovių ligų sukėlėjų galima sunaikinti palaikius sėklas karštame vandenyje 20 minučių, po to 2–3 min. aušinti šaltu vandeniu. Ankštinių daržovių (žirnių, pupelių, pupų) sėklas patariama 4,5 valandos mirkyti 25–30°C vandenyje, po to 5 min. 50°C vandenyje, vėliau ataušinti šaltu vandeniu, morkų sėklas mirkyti 52–53°C vandenyje 15–20 min., po to ataušinti šaltu vandeniu.
