Sodininko skiltis: Šilauogės: skanu ir naudinga

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Lietuvoje šilauogės auginamos palyginti dar neseniai, bet populiarumu jau lenkia serbentus. Matyt, neatsitiktinai jų uogos brangesnės už kitas – šilauogės nokina ne tik skanų, bet ir naudingą derlių.
Sodinė arba aukštoji šilauogė yra kilusi iš Šiaurės Amerikos, o Lietuvos miškuose auga jos giminaitės – mėlynės, bruknės, spanguolės ir vaivorai. Šilauogės žydi gegužės mėn., o pirmosios uogos pasirodo birželio pabaigoje ir dera, priklausomai nuo veislės, iki rugsėjo. Daugybė šilauogių veislių skiriasi viena nuo kitos uogų dydžiu ir spalva, derėjimo laiku ar krūmo aukščiu. Lietuvoje populiariausios ankstyvos ir vidutinio ankstyvumo veislės: ‘Bluecrop‘, ‘Earlyblue‘,‘Spartan‘, ‘Duke‘, ‘Bluejay‘, ‘Patriot‘, ‘Ivanhoe‘, ‘Puru‘ ir kitos. Iš vėlyvųjų, prinokstančių rugpjūtį–rugsėjį, – ‘Nelson‘, ‘Elliot‘, ‘Herbert‘, ‘Late Blue‘.
Prieš porą metų buvo išvestos dvi pirmosios lietuviškos šilauogių veislės – ‘Danutė‘ ir ‘Freda‘. Lietuviškos veislės pasižymi didesniu ištvermingumu šalčiams ir atsparumu ligoms, jas lengva auginti, krūmai nėra aukšti. ‘Danutė‘ yra ankstyva veislė, jos uogos sunoksta liepos pradžioje ilgose kekėse, yra labai skanios ir dera gausiai kasmet. „Fredos“ uogos sunoksta taip pat anksti. Jos tamsiai mėlynos, kiek smulkesnės, skanios, lengvai skinamos. Ši veislė taip pat pasižymi dideliu ištvermingumu žiemą bei vėlyvoms pavasarinėms šalnoms, dera kasmet.
Lietuvoje daugelis žinojome mėlynos spalvos šilauogių uogas, bet prieš kelerius metus ir pas mus pasirodė nauja veislė ‘Pink Lemonade‘, kurios uogos – ryškiai rožinės spalvos. Šios veislės uogos pasižymi tokiomis pat naudingomis savybėmis kaip ir kitų, yra vidutinio ankstyvumo, sunoksta liepos antroje pusėje arba rugpjūtį. Nokdamos uogos iš pradžių būna žalios, vėliau pabąla, kol galiausiai nusidažo sodriai rožine spalva; jos saldžios ir vidutinio didumo, o pats krūmas atsparus šalčiui.
Lenkų selekcininkų sukurta veislė ‘KazPliszka‘ ypatinga tuo, kad jos uogų skonis labai panašus į miško mėlynių skonį. Uogos apvalios, mėlynos, skanios ir aromatingos, sunoksta liepos pradžioje arba viduryje. Ši veislė ypač atspari šalčiams – gali atlaikyti daugiau nei -30 °C.
Auginant šilauoges svarbu žinoti keletą pagrindinių dalykų. Jos mėgsta rūgščią ir drėgną (bet ne šlapią) dirvą. Šių krūmų šaknys išsidėstę paviršiuje, tad per sausras jas būtina laistyti. Šilauoges patariama sodinti saulėtose ir nuo šaltų vėjų apsaugotose vietose.
Rekomenduojama sodinti taip: iškasama 1 m skersmens, 40–60 cm gylio duobė, didžioji dalis pripilama papūdytų spygliuočių pjuvenų, durpių, smėlio ir išmaišoma. Į duobę gausiai pripilama vandens, kai susigeria, sodinama tokiu pat gyliu kaip vazonėlyje ar prieš persodinimą, net kokiu centimetru aukščiau. Pasodinus pamulčiuojama spygliuočių pjuvenomis (tik ne šviežiomis, nes šviežios iš dirvos pasisavina azotą), spygliais. Kaip mulčas visai netinka kompostas, nes jis šarmina dirvą. Mulčias žemei ilgiau neleidžia perdžiūti, bet ji ir neužmirksta, pagerėja dirvos struktūra. Mulčiuotų šilauogių šaknys mažiau kenčia nuo didelių temperatūros svyravimų, be to, mažiau auga piktžolės.
Kol neprigis, tręšti nereikia. Prigiję augalai tręšiami specialiomis trąšomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*