Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Geriausias laikas sodinti rododendrus – pavasaris, kol augalai dar nepradėję augti.
Įsigydami juos išsiaiškinkite, kokiai rūšiai augalas priklauso, koks tos rūšies atsparumas ligoms, šalčiams, saulei, kokia priežiūra reikalinga. Kuo didesni rododendrų lapai, tuo didesnis oro drėgnumas jiems reikalingas, tuo labiau juos reikia saugoti nuo vėjų. Kai kurios rūšys gerai auga ir saulėtose vietose, bet dažniausiai rododendrai sodinami pusiau šešėlyje – taip, kad krūmams dangus būtų atviras, o gretimi medžiai ar pastatai saugotų nuo kaitrios vidudienio saulės.
Rododendrams patinka ryto ir vakarinė nekaitri saulė. Jei šviesamėgiai krūmai nepakankamai apšviesti, jie blogiau auga ir žydi. Nereikėtų sodinti po dideliais medžiais su paviršine šaknų sistema – jie gaus per mažai drėgmės ir maisto medžiagų. Rododendrai sodinami pavieniui, grupėmis ar eilėmis palei takus, alpinariumuose, grupėse su kitais augalais. Labai dera su spygliuočiais.
Rododendrai mėgsta purią, gerai drenuotą, rūgščios reakcijos dirvą. Ypač didelio rūgštingumo dirvos reikalauja stambiažiedės rūšys. Šiems augalams visiškai netinka kalkingos ir neutralios dirvos, trąšos tinka tik tokios, kurios nekeičia dirvos rūgštingumo.
Rododendrų šaknų sistema yra paviršinė, todėl sodinti reikia taip: kasama plati (iki 1 m) ir negili (iki 0,5 m) duobė. Ant dugno daromas 10 cm storio drenažas: akmenukai, granito gabalėliai, smulkintos raudonos plytos (netinka kalkakmenis, betono atliekos, baltos plytos, kur yra kalcio). Prieš sodinant duobė užpilama paruoštu žemių mišiniu. Jo galima pasidaryti ir patiems: 1. Lapuočių žemė, durpės, supuvę pušų, eglių spygliai (3:2:1). 2. Lapuočių žemė, viržių žemė, rupus žvyras (3:1:1). 3. Velėninė žemė, durpės, rupus žvyras (3:1:1).
Į mišinį galima įdėti truputį rupių pjuvenų, smulkintų raudonų plytų drėgmei palaikyti, įmaišyti 30–50 g rododendrams skirtų trąšų. Prieš sodinimą augalas pamirkomas, kad šaknų sistema gerai prisigertų vandens. Rododendrai gerai pakelia persodinimą, tik negalima sodinti giliau, negu augalas augo. Sodinant šaknies kaklelį reikia iškelti apie 2 cm aukščiau, kad slūgstanti žemė neįtrauktų augalo per giliai. Drėgmei palaikyti, kad neaugtų piktžolės, kad šaknys neperkaistų per karščius, žemė aplink augalus mulčiuojama (tik neužpilti šaknies kaklelio!) durpėmis, spygliuočių smulkinta žieve, ąžuolo lapais, perpuvusiu mėšlu (pjuvenų naudoti negalima). Kol augalas įsišaknys, reikėtų pridengti jį nuo kaitrios saulės, dažnai nupurkšti minkštu vandeniu lapus. Žemė neturi būti nei užmirkusi, nei sausa.
Žiemą, kai oro temperatūra nukrinta žemiau 10 laipsnių, rododendrai pridengiami eglišakėmis, užpilama ant šaknų durpių, sausų lapų. Kad sniegas neišlaužytų šakų, galima jas surišti virvele. Kol žemė neįšalusi, rododendrų krūmus reikia gausiai palaistyti. Dažniausiai šie augalai nukenčia nuo pavasarinių šalnų ir vėjų, nuo karštų saulės spindulių nudega žiedpumpuriai, todėl, kol baigsis šalnos, patartina juos uždengti agroplėvele.
