Sodininko skiltis: Spalvingi pavasario kilimai

Ylalapis flioksas.

Gegužę gėlynuose žemę nukloja įvairiaspalviai kilimai: besidriekiantys, šliaužiantys, aukštesni ir visai palei žemę, stebinantys įmantriais žiedeliais ir visai nežydintys. Dauguma kiliminių augalų gana nereiklūs, svarbu parinkti jiems tinkamas sąlygas.
Žemės padengimas žiedais ir lapais želdiniuose iš esmės yra skirtas apsisaugoti nuo piktžolių. Tačiau daugelis kiliminių augalų, be šios funkcijos, yra ir labai dekoratyvūs. Jie sudaro dailias spalvų dėmes, stambesnius augalus sujungia su kitais sodo elementais. Įvairių spalvų ir formų kiliminiai augalai gali būti derinami ir tarp savęs. Krūmiški visžaliai kiliminiai augalai gali sudaryti žemus barjerus.
Rinktis reikėtų augius, įspūdingus augalus, kurie ūgliais greitai padengtų plotą ir labai neišsiplėstų. Jie turėtų būti daugiamečiai. Vienmečiai tinkami tik tarpuose įsprausti, jei koks augaliukas nespėjo suvešėti tiek, kad sudarytų dailią visumą. Augaliukai taip pat turi atitikti augimvietės sąlygas: vieni labiau tinka šlapioms, kiti sausoms dirvoms, vieni saulėtoms, kiti pavėsingoms vietoms. Juos turi būti lengva karpyti, prižiūrėti. Geriau  rinktis ilgaamžius augalus, kurie vienoje vietoje galėtų augti 5–10 metų. Nereikia sodinti smulkialapių su stambialapiais, nes pastarieji nustelbs.
Prieš sodinimą labai svarbu gerai paruošti žemę, kruopščiai išrinkti žolių šaknis, nes vėliau bus sunku jas išravėti, ypač iš šliaužiančių augalų.
Kiliminiai augalai veši ir pavėsyje, tad tuos tamsius kampelius galima „pašviesinti“, apsodinant šviesiai ar ryškiai žydinčiais augalais, galinčiais augti pavėsyje, tokiais kaip bergenija, ožekšnis, žalialapė žiemė, tramažolė.
Ne visi kiliminiai augalai yra žemaūgiai. Esama daug krūmų, kurie šiek tiek pakilę nuo žemės, bet tankiomis šakomis užkloja žemės paviršių ir neleidžia piktžolėmis prasiskverbti. Pvz., skėstašakis sausmedis.
Dekoratyvūs kiliminiai augalai: notrelė, žiemė, houtunija, šilingė, flioksai, šliaužiantys gvazdikėliai, vaisgina, čiobrelis, cimbaliarija, vaistutis, žemuogenė, vilnotoji notra, šilokai, gebenė ir kt.
Žemi aubrečių kupsteliai sodinami alpinariumuose, prie takų, gėlynų pakraščiuose. Jei norite, kad šis augalas išplistų – tik netrukdykite jam. Gegužės mėnesį aubretės žydi labai gausiai – per rausvus, raudonus ar violetinius žiedelius nematyti lapelių. Dirvai dar nereiklesnė nei aubretė yra pilkalapė besidriekianti pūkuotoji glažutė. Galima auginti su bet kokiais alpinariumo augalais.

Pūkuotoji glažutė.

Lėčiau plinta ir mažesniems ploteliams apželdinti tinka sauleniai. Išvesta nemažai veislių, žydinčių geltonais, oranžiniais, raudonais, rausvais ir baltais žiedais. Mėgstantys kvapius ir nereiklius augalus nepamirš čiobrelių. Medumi kvepiantis kilimėlis privilios daug drugelių ir bičių.
Saulėtoje vietoje, trąšioje dirvoje klesti ylalapiai flioksai. Jų žiedai balti, rausvi, raudoni, melsvi. Labai gražu, kai susipina kelių spalvų augalai.
Skurdžiausiose ir sausiausiose žemėse augs daugybė šilokų. Derindami rūšis skirtingų spalvų lapais ir žiedais sukursite nepaprastai spalvotą kilimą. Apie jų laistymą, tręšimą ir priežiūrą galite pamiršti.
Dauguma smulkučių kiliminių augalėlių nepakenčia perdžiūvusios, įkaitusios žemės.
Drėgnose ir atvirose vietose gražiai driekiasi šliaužiančioji šilingė. Lapų pažastyse susiformavę geltoni žiedai pražysta birželio–liepos mėnesiais. Želdynuose sodinama jos geltonlapė forma. Jai parenkama atvira vieta, nes šešėlyje lapai pažaliuoja.
Įkaitusios žemės nepakenčia ir uolaskėlės, sudarančios į samanas panašius kupstelius. Tai per daug į šalis neplintantys augalėliai. Juos būtina persodinti ar kas keleri metai pakeisti naujais. Gali augti ir šviesiame pusšešėlyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto