Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Daugelis turbūt sutiks, kad viena gražiausių kambarinių gėlių – meilenis, neretai pavadinamas amariliu. Nors šios daugiametės gėlės iš tiesų panašios, Lietuvoje labiausiai paplitęs puikusis meilenis. Juos atskirti nėra sunku. Meileniai įprastai žydi žiemą arba pavasarį, o amariliai pražysta vasarą ir rudenį. Meilenis ant vieno stiebo gali sukrauti 2–6 žiedpumpurius, o amarilis – net iki 10–12. Be to, meilenio stiebas tuščiaviduris, o amarilio – pilnaviduris, meilenio žiedai – bekvapiai, o amarilio švelniai kvepia. Taigi – apie meilenį.
Būna, jog nepatyrę augintojai skundžiasi, kad meilenis tik augina lapus, bet nežydi. Tuo tarpu kiti sugeba šį gražuolį pražydinti net du kartus per metus. Kur gi paslaptis?
Meileniai mūsų kambariuose be ypatingos priežiūros gali žydėti dešimtmetį ar net du. Šiai gėlei reikia maždaug 14 cm skersmens vazono, žemės (galima nusipirkti specialaus žemių mišinio, bet nebūtinai) ir akmenukų drenažui vazono dugne, nes meileniai nepakenčia drėgmės pertekliaus.
Sodinti tinka ir žydintį, ir kelerių metų svogūnėlį. Į vazono žemę jis įkasamas tik iki pusės ar dar mažiau. Tuomet gausiai palaistomas ir pastatomas šiltoje vietoje. Kai svogūne pasirodys žiedpumpurio viršūnė, tuomet reikia pradėti gausiau laistyti, tik labai atsargiai, kad nesušlaptų svogūnas.
Išaugus žiedstiebiui pasirodys lapeliai. Gėlininkai sako: kuo daugiau lapų – tuo mažiau žiedų. Todėl kai kurie, pamatę besikalantį žiedą, iškart nupjauna visus lapus. Jei laikysite šviesioje, šiltoje vietoje, gausiai laistysite, kas savaitę dvi tręšite, meilenis pradės žydėti po 30–40 dienų. Nužydėjusį žiedstiebį reikia nupjauti.
Meilenio augimo metas – pavasaris ir vasara. Nuo birželio vazoną su meileniu galima laikyti lauke, gausiai laistyti ir tręšti. Rugpjūčio pabaigoje, kai bus išaugę 8–12 lapų, nustojama laistyti. Pamažu pradės gelsti ir vysti lapai. Spalio mėnesį juos reikės pašalinti. Galima tiesiog nupjauti, svogūnus su visais vazonais sudėti į dėžę, padėti tamsioje, vėsioje vietoje ir visiškai nelaistyti.
Ilgiau auginamiems meileniams pravartu pakeisti vazone 3–6 cm žemės paviršiaus, prieš tai išėmus mažus svogūnėlius – „vaikučius“, kuriais šis augalas dauginasi. Kai kurie gėlininkai meilenį persodina kasmet po žydėjimo. Beje, persodinę meilenius, nusiplaukite rankas. Ši gėlė yra ne tik graži, bet ir nuodinga.
Kiekvienas gėlininkas turi savo paslapčių. Pavyzdžiui, kai kurie gėlių mylėtojai meilenius sugeba pražydinti du kartus: kovo mėnesį ar dar anksčiau ir rugpjūčio–rugsėjo mėnesį. Nužydėjusius pavasarį iš karto padeda vėsiai, mažiau laisto, arba net išneša į rūsį ir palieka ramybės laikotarpiui. Po kurio laiko pailsėję (šis laikotarpis – nuo „migdymo“ iki „atsibudimo“ – trunka apie du mėnesius) jie vėl džiugina nuostabiais žiedais. Tręšiama žydinčioms gėlėms skirtomis trąšomis. Pavasariniam žydėjimui meileniai vasario mėnesį pernešami į šiltesnę patalpą, vieną kartą gausiai palaistomi, o kitą kartą – tik kai žiedkotis gerokai ūgtels. Jam išaugus laistoma gausiai, kas 10 dienų tręšiama.
Žodžiu, ramybės laikotarpiu svogūno nebūtina išimti iš žemių, nebūtina pjauti lapų, nebūtina kasmet persodinti – kaip geriau, turite įsitikinti patys. Bet būtina sąlyga – ramybės laikotarpiu nelaistyti, o pradėjus laistyti – tai daryti atsargiai, kad vandens nepatektų ant svogūno, nes jis gali pradėti pūti, bei išrinkti svogūno „vaikučius“. Meilenis išgyvens ir visiškai „neguldomas miegoti“, galbūt netgi skleis vešlius lapus, bet suprastės žiedai arba jis iš viso nežydės.
