Specialistai teigia: vėžys nėra nuosprendis, su juo galima kovoti

Paskaitas skaito, savo asmenine patirtimi dalijasi ir pats asociacijos direktorius Virginijus Šaulys. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Išgirdus sunkios ligos diagnozę, tampa neramu. Dar neramiau, jei ta liga – vėžys. Susidūręs su tokia  diagnoze, žmogus linkęs užsidaryti savyje, nesidalyti savo išgyvenimais ir baimėmis su kitais. Specialistai teigia: tai nepadeda sveikti, o tik apsunkina sergančiojo psichologinę būklę, vedančią į depresiją ir nusivylimą. Tokiu momentu labai svarbi psichologinė pagalba ir palaikymas iš šalies, sergančiųjų bendravimas psichologinės savipagalbos grupėse.
Vasario 4-ąją pažymima Pasaulinė vėžio diena. Pagalbos onkologinėmis ligomis sergančiųjų asociacija kviečia burtis į panašaus likimo žmonių bendruomenes ir kartu įveikti onkologinę ligą. Patarimus, konsultacijas sergantiesiems teikia ir Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikoje veikiantis Vėžio informacijos centras.

Dalijasi ir savo patirtimi

Pagalbos onkologinėmis ligomis sergančiųjų asociacija (toliau – POLA) šiuo metu vienija 26 nevyriausybines organizacijas, veikiančias pagalbos onkologiniams ligoniams srityje, jos veikloje dalyvauja ir fiziniai asmenys. Ši asociacija teikia pagalbą sergantiesiems bei jų artimiesiems, užsiima švietėjiška veikla, organizuoja įvairius seminarus, konferencijas, renginius.
Paskaitas skaito, savo asmenine patirtimi dalijasi ir pats asociacijos direktorius Virginijus Šaulys.
Šis vyras, metęs savo karjerą, pasiekimus politikoje, teigė į jos veiklą įsiliejęs, norėdamas padėti kitiems, nes puikiai žino, ką tenka išgyventi vėžiu susirgusiam žmogui.
Kaunietis tą baisią diagnozę išgirdo 2013-aisiais, tokia žinia jam skambėjo it mirties nuosprendis.  Tuo labiau kad medikai gyventi buvo davę tik metus.
„Tuo metu piktybinis auglys kepenyse jau buvo daugiau nei 8 centimetrų ilgio ir daugiau nei 3 centimetrų pločio, buvo rasti keli mažesni metastazių židiniai ir gretimų organų patologija. Operuoti jau nebuvo galima, tereikėjo laukti, kol išmuš ta „iks“ valanda“, – prisiminė pašnekovas.

Reakcijos įvairios

V. Šaulys, remdamasis savo ir panašaus likimo žmonių patirtimi, išskiria kelis būsenos etapus, kurie ištinka sužinojus apie šią ligą.
„Pradžioje būna šokas, susiduri su situacija, kuri buvo svetima arba mažai girdėta. Atsiranda   burtažodžiai, kurių nesupranti – metastazės, židiniai ir panašiai“, – teigė pašnekovas.
Jam pačiam šoko laikotarpis trukęs apie tris mėnesius. Po to prasidėjęs begalinis skubėjimas. „Suvokimas, kad nedaug liko gyventi, kad esi tik svečias žemėje, verčia kuo skubiau susitvarkyti visus reikalus, atlikti suplanuotus darbus, aplankyti žmones, kuriuos galbūt buvai pamiršęs…  Turėjome pasiėmę būsto paskolą, tad nusprendėme parduoti nuostabius namus, nusipirkome butą, kuriame abiem vaikams būtų po kambarį. Įrodžiau žmonai, kad tai būtina. Kas būtų, jeigu prie mano netekties dar prisidėtų finansinis įsipareigojimas“, – ligos padiktuotus sprendimus vardijo  vyras.
Skubėjimas trukęs apie pusę metų, o vėliau prasidėjęs susitaikymo su liga etapas.
Plačiau skaitykite penktadienio laikraštyje.