„Moksleivišką krepšinį užbaigėme skambiu akordu – tapome šalies vicečempionais. O atsisveikinimo su Sporto mokykla nuotraukai pasirinkome sporto salę – čia tiek mūsų prakaito buvo pralieta. Ir tiek daug išmokta“, – taip apie prieš du dešimtmečius darytą nuotrauką kalbėjo treneris Vidmantas Bertys.
Mažeikiškis ir dabar šioje mokykloje ugdo krepšininkų ar tiesiog atkaklių, tikslo siekiančių ir užsigrūdinusių jaunuolių kartas.
Buvo imlūs krepšiniui
Prieš 21 metus Mažeikių sporto mokyklą baigė 1981–1982 metų gimimo krepšininkai ir padarė tai pergalingai – tą pavasarį tapo Lietuvos vicečempionais. Tokio laimėjimo rajono sporto istorijoje tuomet dar nebuvo pasiekusi nė viena jaunųjų krepšininkų komanda.
„Į priekį praleidome tik Kauno Arvydo Sabonio krepšinio mokyklos komandą. Daug kas stebėjosi – mes aplenkėme specializuotas ir geriau finansuojamas didžiųjų miestų ekipas. Šią reikšmingą pergalę, manau, lėmė gera tada buvusi jaunųjų krepšininkų karta – vaikai, kurie buvo imlūs krepšiniui“, – pasakojo V. Bertys.
Tuo metu krepšinį mokiniai pradėdavo lankyti tik nuo ketvirtos klasės, o ne taip, kaip dabar, kai į treniruotes užrašomi jau pirmokai. Treneris ėjo po mokyklas, klausinėjo mokytojų apie berniukus, turinčius tinkamų duomenų. Prisidėjo metais jaunesni trenerio Vlado Šulco auklėtiniai – ir taip susilipdė gera ekipa.
Šioje Sporto mokyklos komandoje dėl pergalių kovojo jaunieji krepšininkai, kurie vėliau žais įvairiose Lietuvos ir užsienio šalių komandose: Osvaldas Mačernis, Darius Pakamanis, Audrius Čiapas, Mindaugas Statkus. Vėliau prie jų prisijungė Andrius Mažutis, kuris jau tada pasižymėjo kovingumu, darbštumu bei tvirtu charakteriu.
Tobulėjo ir vyrų komandoje
Vaikinų tobulėjimui didelę įtaką turėjo ir tai, kad beveik visas moksleivių startinis penketas tuo metu jau treniravosi ir žaidė su Mažeikių „Naftos“ komandos vyrais, atstovavo mūsų miestui Lietuvos krepšinio B lygos čempionate.
„Ir vyrų komandoje jie ne tik trynė suolą, bet ir galėjo žaisti, vyriškėjo aikštelėje. Manau, tai, kad jaunimas tada gaudavo daugiau laiko pasirodyti aikštėje, priklausė nuo trenerio, komandos vadovų požiūrio grūdinti vietinius žaidėjus, taip pat ir nuo jų meistriškumo, kuris turėjo atitikti pageidaujamą lygį. Be to, ir patys krepšininkai buvo išskirtiniai“, – prisiminė treneris.
Apmaudu, kad dabar reprezentacinėje miesto komandoje yra tik du vietiniai žaidėjai. O juk buvo 2002 metų gimimo jaunųjų mažeikiškių krepšinio komanda, kuri tapo šalies čempione, ne kartą – čempionatų prizininke, tačiau tie vaikinai liko nepastebėti. Kiti miestai mūsų žaidėjus įvertino labiau – Nacionalinėje krepšinio lygoje, Vilniaus komandoje „Perlas Energija“, šiuo metu sėkmingai žaidžia mažeikiškiai Jokūbas Rubinas ir Lukas Valantinas.
Lyginti beprasmiška
Kalbėdamas apie tų laikų ir nūdienį moksleivių krepšinį, treneris neslepia, kad skirtumas akivaizdus – dabar ir greičiai kiti, ir sprendimus aikštelėje būtina priimti gerokai sparčiau, taip pat gerokai labiau dominuoja fizinė jėga.
„Dabar tiek žaidėjai, tiek treneriai turi daugiau galimybių – yra internetas, kuriame gali rasti metodinės medžiagos, pamatyti geriausių žaidėjų technikos elementų, – tik spėk mokytis. O ir trenerių pasirengimas dabar gerokai aukštesnis – vyksta seminarai, mokymai, o tada…
Nebuvo metodinės medžiagos, mokiau praktiškai to, ko mane patį mokė mano treneriai. Ir patirties didelės neturėjau – juk tai buvo mano antroji sportininkų laida, iki tol buvau išleidęs tik 1976 metų gimimo krepšininkus. Dirbau, kaip man atrodė geriau“, – pasakojo V. Bertys.
Treneris prisimena, kad tuomet jauni žaidėjai turėjo daugiau noro tobulėti, neskubėjo po treniruočių palikti salę, dirbdavo papildomai, nes paprasčiausiai daugiau pramogų ir nebuvo. Taip pat nebuvo ir to blaškymosi kaip dabar, kai jaunimas po treniruočių iš karto įlenda į telefonus ar kompiuterius.
Rado savo kelią
Krepšinis, kaip ir bet koks komandinis sportas, pasak trenerio, padeda tobulėti ne tik fiziškai, bet ir ugdo asmenybę, stiprina bendruomeniškumo jausmą.
„Nė vienas iš šios komandos nepasuko šunkeliais, visi rado savo vietą gyvenime. Gal jie ir netapo didelio meistriškumo krepšininkais, tačiau visi rado savo kelią. Ir komandos pojūtis išliko – praėjusiais metais buvome visi susitikę, o kalbėjomės, bendravome taip, lyg būtume ką tik išsiskyrę“, – akcentavo V. Bertys.
Kai kurie buvę šios ekipos žaidėjai įsikūrę svetur – D. Pakamanis šiuo metu Vokietijoje, M. Statkus – JAV, A. Mažutis – Jungtinėje Karalystėje. Nesvarbu, kur gyvena, bet ta proga – 20 metų po Sporto mokyklos baigimo – jie sugrįžo į gimtąjį miestą. Ir vėl visi tvirtai sutarė – po penkerių metų vyks kitas jų komandos susitikimas.
Nuotolinis mokymas įgriso
Šiuo metu moksleivių krepšinis, kaip ir kitos sporto šakos, dėl karantino išgyvena nuosmukį, sunkumus: treniruotės nevyksta.
Pasak V. Berčio, pasikalbėjus su kitų miestų moksleivių treneriais, akivaizdu, kad visur situacija panaši – sportininkams jau iki gyvo kaulo įgriso nuotolinis mokymas.
„Kaip gali išmokti kamuolį valdyti bute? Prognozuojame, kad po karantino, kuris neaišku kiek tęsis, vaikai į treniruotes vėl grįš tokios pat formos, kokios buvo rudenį, tuoj po vasaros atostogų, vienu žodžiu, nusisėdėję. Nors Moksleivių krepšinio lygoje numatyta, kad kovos atsinaujins sausį, tačiau visi kol kas esame nežinioje“, – sakė V. Bertys.
Sporto specialistas neabejoja: vos tik situacija dėl COVID-19 infekcijos pagerės, būtina atnaujinti vaikų fizinį auklėjimą.
„Judėjimas yra gyvenimas, komandinis darbas ugdo atsakomybę ne tik už save, bet ir už kitus. Jei vaikai aptings, jie gali šito atsisakyti ir laiką skirti tik sėdėjimui prie kompiuterių“, – tvirtino V. Bertys.
Nuotr. iš redakcijos archyvo
