Startuoja cukrinio diabeto kontrolės programa

Dar pernai patvirtinta cukrinio diabeto kontrolės programa pradedama įgyvendinti tik dabar. Ligoniams tirti skirta 900 tūkst. litų, mūsų rajonui – vos 9,5 tūkst. litų.
PARAMA TIK VIENAI
ĮSTAIGAI
Lietuvoje nemažai profilaktinių programų finansuojama Ligonių kasų lėšomis, tačiau cukrinio diabeto prevencijos nebuvo.
Savivaldybės gydytoja Irena Vaicekavičienė sakė, kad rajonui skirta suma nėra didelė, tačiau ji viliasi, jog programa bus tęsiama ir kitąmet. Programą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija ir Diabeto asociacija.
Savivaldybė siūlė į programos vykdymą įtraukti didžiąsias rajono sveikatos įstaigas – Mažeikių ir Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centrus. Tačiau pinigų pakako tik mikrorajone esančiai poliklinikai.
KVIES ŠEIMOS
GYDYTOJUS
Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Audrius Stankevičius paaiškino, kad programa bus įgyvendinama per šeimos gydytojus. Jau apsitarta, kaip tai daryti.
„Pinigų suma nėra didelė, tad laiko iki metų pabaigos pakaks jiems panaudoti“, – situaciją įvertino direktorius.
Šeimos gydytojai turėtų atrinkti pacientus, kurie patenka į rizikos susirgti cukriniu diabetu grupę. Tai antsvorį turintys žmonės, taip pat tie, kurių giminėje buvo sergančiųjų šia klastinga liga, moterys pagimdžiusios didesnius nei keturių kilogramų kūdikius arba nėštumo metu turėjusios angliavandenių apykaitos sutrikimų, kenčiantys dėl riebalų apykaitos sutrikimų ar padidėjusio arterinio kraujospūdžio.
Taip pat bus tiriami pacientai, kurie skundžiasi dėl dažno troškulio, blogai gyjančių žaizdų, grybelinių ligų, padažnėjusio šlapinimosi, nepaaiškinamų svorio svyravimų.
Kas yra Alzheimerio liga, kaip bendrauti su sergančiaisiais ir kaip padėti jų artimiesiems? Tai vertėtų žinoti ne tik todėl, kad Lietuvoje net 30 tūkst. žmonių serga šia liga, sukeliančia negrįžtamai progresuojančią silpnaprotystę, bet ir todėl, kad nuo šios ligos nėra apsaugotas nė vienas – beveik pusė vyresnių nei 85 metų asmenų suserga Alzheimerio liga.
Šiuo metu Europos Sąjungoje apie 2,5 mln. vyrų ir 3 mln. moterų serga demencija (silpnaprotyste). 60–70 proc. visų demencijos atvejų yra sukelti Alzheimerio ligos.
Kokie veiksniai lemia padidėjusią riziką susirgti Alzheimerio liga? Tai: paveldimumas (manoma, kad jeigu pirmos eilės giminaitis serga demencija, tai tikimybė susirgti padidėja 4 kartus); moteriškoji lytis; patirtos galvos traumos; alkoholizmas; bloga socialinė ir ekonominė padėtis; menkas išsilavinimas; egzogeninė intoksikacija aliuminiu.
Alzheimerio liga gali susirgti ir jaunesni asmenys (iki 65 m.), tuomet liga greičiau progresuoja, pasireiškia kalbos, rašymo, skaitymo, veiklos sutrikimai; susirgus vyresniam žmogui, progresavimas lėtesnis, o pagrindinis simptomas – blogėjanti atmintis.
Sergamumas Alzheimerio liga amžiaus grupėse atrodytų taip: 65–69 m. – 2–3 %; 70–74 m. – 4–7 %; 75–79 m. – 8–13 %; 80–84 m. – 15–24 %; >85 – 30–47 %.
Liga prasideda visiškai nekaltai – žmogus tampa šiek tiek išsiblaškęs, kartais ką nors supainioja. Pamažu silpnėja sugebėjimai. Žmogus gali atlikti tik įprastus darbus. Vėliau atsiranda skaitymo, rašymo ir skaičiavimo sunkumų. Pasidaro sunku kalbėti. Žmogus ima visiškai nebesiorientuoti aplinkoje. Vis sparčiau nyksta atmintis – ligonis pradeda neatpažinti net artimiausių žmonių. Daugelį metų lėtai, bet užtikrintai progresuojanti liga sunaikina žmogaus gyvenimą, asmenybę. Jo protinis gyvenimas nutrūksta. Ligonis tampa nejudrus, jis prikaustomas prie lovos, pasidaro neatsparus infekcijoms, jo kūnas nebeturi jėgų kovoti su ligomis.
Alzheimerio liga sergantys asmenys nuo simptomų atsiradimo vidutiniškai išgyvena 7–12 metų.
Daugelis pacientų esant ankstyvai ligos stadijai sumenkina arba slepia savo atminties sutrikimus, todėl artimieji turėtų patys atkreipti dėmesį į pakitusį senyvo žmogaus elgesį.
„Gerų manierų“ suvokimas laipsniškai nyksta, tačiau nėra prasmės nuolat kritikuoti ar bandyti vėl išmokyti to, ko ligonis jau nebepajėgs. Slaugytojui derėtų skatinti veiksmus, kuriuos ligonis gali atlikti savarankiškai. Būtini fiziniai pratimai.
Demencija sergantis ligonis gali tapti agresyvus, kai slaugantysis bando jam padėti.
Patys ligoniai esant pradinei stadijai pajaučia, kad su jų mąstymu kažkas ne taip. Atsiranda nerimas bei depresija. Gali pasitaikyti savižudybės ketinimų.
Alzheimerio ligos išgydyti negalima, tačiau lėtas ligos progresavimas – jau yra pasiekimas.
Lietuvoje 2007 m. registruoti tik 1163 sergantieji Alzheimerio liga. Tačiau Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos prezidentė Daiva Andrulienė tvirtina, kad iš tiesų net 30 tūkst. žmonių Lietuvoje serga šia „šimtmečio epidemija“.
Tai patvirtina ir ES statistika – pagal ją Lietuvoje turėtų būti nuo 16 iki 35 tūkst. Alzheimerio liga sergančių pacientų.
Vilniuje, Kaune ir N. Akmenėje veikia Alzheimerio klubai. Kituose miestuose savo sergančiais artimaisiais besirūpinantys žmonės neturi kur kreiptis pagalbos.