Statybos darbų apimtys bei darbuotojų atlyginimai šiuo metu yra sumenkę perpus
Pernai statybų sektoriui patyrus milžinišką nuosmukį, šiemet mažeikiškiai statybininkai tvirtina pamažu imą kapstytis iš duobės. Gelbėjimosi šiaudas jiems – tik dabar prasidėję renovacijos projektai.
Statybinių medžiagų bei langų ir durų pardavėjai pastebi, kad statybų įmonės vis dar merdi, aktyvesni tik santaupas ar užsienyje uždirbtus pinigus į namo statybas dabar išdrįsę investuoti mažeikiškiai.
DIDŽIAUSIAS
NUOSMUKIS –
STATYBŲ SEKTORIUJE
Mažeikių statybos įmonių atstovai ir individualiai savo paslaugas teikiantys statybininkai neslepia išgyvenantys blogiausius laikus per pastarąjį dešimtmetį.
Statybos darbų apimtys bei atlyginimai sumenko perpus.
Kad statybų sektorius patyrė didžiausią nuosmukį, patvirtina ir Darbo biržos pateikti duomenys. Iš šio sektoriaus pernai šalyje atleista apie 50 tūkstančių darbuotojų. Skaičiuojama, jog kas penktas netekęs darbo yra statybininkas. Mažeikiuose masinių darbuotojų atleidimų iš statybos organizacijų išvengta, tačiau statybininkai ir čia sudarė penktadalį visų registruotų bedarbių.
Stojusios statybos tvojo ir kitiems sektoriams: sumažėjo statybinių medžiagų pardavimas, su nuosmukiu priversti taikstytis ir plastikinių langų pardavėjai. Remiantis statistika, šios produkcijos pernai, palyginti su 2008 metais, parduota 60 procentų mažiau.
GELBSTI
RENOVACIJOS PROJEKTAI
Išlikimo galvosūkius sprendžiantys statybininkai kone vienbalsiai tikina: statybų pramonę šiuo metu gelbsti renovacijos projektai ir per juos ateinančios Europos Sąjungos lėšos.
Šiuo metu Mažeikiuose pajudėjo dviejų daugiabučių namų renovacija, vyksta kai kurių mokyklų rekonstrukcija, atnaujinami požeminiai tinklai, bus tvarkomos gatvių atkarpos, numatyta renovuoti Renavo dvaro rūmus, jau pasirašytos finansavimo sutartys dėl rajono kaimo vietovių atnaujinimo.
„Dėl šių projektų statybų sektoriaus pagyvėjimas yra ženklus. Gaila, kad renovacijos darbai lauke gali būti tęsiami tik iki lapkričio mėnesio. Bet Mažeikių privalumas yra tas, kad čia yra naftos gamykla. Nors ten darbų apimtys taip pat sumažėjo, rangovus jie samdo ištisus metus“, – statybų rinkos situaciją rajone komentavo bendrovės „Darstamas“ vadovas Edmundas Lukas.
Į KONKURSĄ –
VOS KELIOS ĮMONĖS
Statybininkai sako, kad juos sunkmečiu gelbsti valstybės užsakymai, tačiau viešuosius konkursus rengiantys Savivaldybės specialistai pastebi, kad šiuo metu įmonės nėra itin aktyvios skelbiamų viešųjų pirkimų dalyvės. Vasarą į paskelbtą konkursą atsiliepė tik trys keturios kompanijos. Praėjusiais metais ir šiemet pavasarį sulaukta po keliolika ir net dvidešimt.
„Dabar situacija kardinaliai pasikeitė. Gal statybininkams atsirado kitų pasiūlymų, gal jie atostogauja, o gal nekonkuruoja dėl kitų įmonių siūlomų mažų kainų“, – svarstė Savivaldybės Statybos ir remonto skyriaus vedėjas Arūnas Knystautas.
Tarnautojo manymu, besidominčių konkursais įmonių šiuo metu ne itin daug ir dėl to, kad siūlomi pinigai už darbą yra tik „mizeris“, palyginti su jų metinėmis apyvartomis. Valstybės užsakymai esą tik papildomos pajamos, bet ne įmonių pragyvenimo šaltinis.
„Mes galime paskaičiuoti, kiek iki šiandien esame paskelbę konkursų. Tai sudaro tikrai nedidelę dalį įmonių apyvartos. Šimtabutis namas, kaip Sodų g. 10 – dar šis tas, o štai Laisvės gatvės 40-asis namas yra labai mažas, įmonė iš gautų pinigų neišgyvens“, – dėstė A. Knystautas.
NORĄ DALYVAUTI
KONKURSE
ATMUŠA SĄLYGOS
Kai kurie kalbinti Mažeikių statybos organizacijų vadovai tvirtina, kad konkursuose konkurencija nedidelė, nes statybos įmonių ne tiek daug ir likę. Kiti teigia, kad norą dalyvauti valstybės skelbiamuose konkursuose ir taip bent kiek užsidirbti atmuša projektų vykdymo sąlygos. Naudojant europines lėšas atsiskaitymas su rangovais užtrunka 90 dienų. Per tą laiką statybininkai turi dirbti savo įmonėmis lėšomis.
„Reikia turėti dideles apyvartinių lėšų sumas. Darbų ir medžiagų kainos yra pakilusios, sunku išsitekti į tą kainą, kurią pateiki konkursui. Mėnesį turi dirbti ir dar 60 dienų laukti, kol biudžetininkai atsiskaitys“, – apie darbų patirtį laimėjus viešuosius konkursus kalbėjo įmonės „Granitas“ direktorius Gintaras Šimanauskas.
Tačiau kalbintų įmonių atstovai prisipažįsta neturį kitos išeities, kaip tik toliau vykdyti valstybės užsakymus ir kantriai laukti pinigų, mat privatus statybų sektorius šiuo metu visiškai „miręs“.
SĄSTINGIS NEBEBUS
TOKS GILUS
Laisvės gatvės 40-ąjį namą ir Merkelio Račkausko gimnaziją šiuo metu renovuojantys „Darstamo“ statybininkai apgailestauja, kad laimėtus užsakymus jie galės vykdyti tik kol bus palankūs orai. Tačiau jie linkę manyti, kad nuosmukis statybų sektoriuje pasiekė dugną.
„Kilimas prasidėjo. Statybų atsigavimo rajone negalima sieti vien su sezoniškumu. Sąstingis žiemą bus, bet ne toks gilus kaip pernai“, – įsitikinęs bendrovės vadovas E. Lukas.
Pašnekovo teigimu, po truputį šią vasarą ėmė kilti ir statybos darbų bei kai kurių statybinių medžiagų kainos. Dar pavasarį darbų kainos buvo kritusios tiek, kad į statybų kompanijas kreipėsi netgi gyventojai. Dabar įmonių paslaugos jiems pasidarė per brangios.
Atlyginimų kelti įmonės dar negali, nes turi senų įsipareigojimų. Statybininkų darbo užmokestis esąs mažas, tačiau kad įmonė išliktų, privalėjo arba perpus mažinti darbo užmokesčio fondą, arba atleisti pusę darbuotojų.
„O dabar vėl kasdien į darbą priimu po kelis darbuotojus. Atėjus šaltajam sezonui dalis vėl keliaus į biržą, ypač apdailininkai. Bet vis dalyvaujame konkursuose ir viliamės gauti naujų užsakymų“, – tikisi E. Lukas.
IŠAUGO STATYBININKŲ
PAKLAUSA
Kad šią vasarą išaugo statybininkų paklausa, patikino ir Darbo biržos specialistai. Jie taip pat nelinkę teigti, kad tai tik sezoninis statybų pagyvėjimas. Šiuo metu tarp visų Mažeikių darbo biržoje registruotų bedarbių, statybininkai sudaro 15 procentų. Tai esąs nedidelis skaičius. Per vasarą statybos specialistų įdarbinta apie 200. Labiausiai pageidaujami mūrininkai, tinkuotojai, betonuotojai, ieškoma stogdengių, pastatų izoliuotojų.
Kalbinti statybos įmonių vadovai, gaunantys vis naujų užsakymų, tikina susidurią su kvalifikuotų darbuotojų paieškos problema. Daug profesionalių statybininkų yra emigravę.
„Įdėjome skelbimą, kad ieškome betonuotojų ir požeminių tinklų klojėjų. Betonuotojų vienas kitas ateina, o su inžinerinių tinklų klojėjais yra labai sudėtinga. Atėjo du, bet pasiūlytas mūsų uždarbis jų netenkino. Gal naudingiau jiems būti biržoje“, – svarstė E. Lukas.
„Granito“ vadovas G. Šimanauskas pastebi, kad rudeniop žmonės grįžta iš užsienio ir jau vėl įmanoma rasti kvalifikuotų darbuotojų. Jų sunku buvo rasti vasarą, kai dauguma išsivažinėję.
STATANTIEJI NAMUS
DARBININKŲ NESAMDO
Tuo tarpu „Santarvės“ kalbinti savarankiškai darbo ieškantys apdailininkė ir mūrininkas tikino pasiūlymų įsidarbinti nesulaukiantys. Darbo birža nieko gero taip pat nesiūlo, o privačių užsakymų pagal darbo paieškos skelbimus – vos vienas kitas.
Pašnekovai prisimena nesenus laikus, kai įsidarbinti pagal savo kvalifikaciją buvo vieni juokai, o atlyginimai – gana dideli. Dabar apdailininkas, net ir gavęs užsakymą mėnesiui iš butą ar namą remontuojančio žmogaus, gauto uždarbio užtektų vos mokesčiams sumokėti ir pavalgyti. Prieš porą metų apdailininkas už kvadratą atliktų darbų prašydavo po 15–17 litų, dabar gauna tik 5–7 litus.
„Yra žmonių, kurie dar pigiau dirba. Aš neturiu daug užsakymų. Skambina iš įmonių, bet siūlo minimumą. Įmonės kai kurios gal ir dirba, nestovi darbai. Bet gauti užsakymų iš būstą remontuojančių ar statančių žmonių yra sunku“, – tvirtino mažeikiškė, klientams siūlanti apdailininko paslaugas.
PRIVAČIOS STATYBOS
NESUSTOJO
Statybinių medžiagų ir langų pardavėjai, statybos leidimus išduodantys Savivaldybės specialistai tvirtina atvirkščiai: privatus statybų sektorius pajudėjo, vis dar apmirusios komercinės statybos. Esą žmonės apsiprato su sunkmečiu ir ėmė leisti savo santaupas, arba pinigų užsidirbę užsienyje čia aktyviau ėmė statytis gyvenamuosius namus, samdyti pavienius darbininkus.
Savivaldybė šiemet iki rugpjūčio mėnesio pavieniams gyventojams išdavė 84 statybų leidimus, įmonėms – 57.
Iš viso šiemet išduotas 141 statybų leidimas, pernai tuo pačiu metu – 133 leidimai. Daugiausia leidimų išduota naujų statinių statybai – šiemet dėl tokių leidimų kreiptasi 92, pernai tokiu pat metu – 71 kartą. Daugiausiai leidimų išduodama gyvenamosios paskirties namams statyti.
„Taip, gyventojai statosi namus, nes gerokai nupigusi darbo jėga. Kas seniai galvojo apie statybas, palankus metas atėjo. Bet ir praėjusieji metai neblogi buvo. O kas susiję su įmonėmis, sunkus variantas“, – pastebi statybinėmis medžiagomis prekiaujančios įmonės „Impeka“ komercijos direktorius Osvaldas Žutautas.
PRIVATŪS
KLIENTAI MOKESNI
Statybinių medžiagų ir durų bei langų pardavėjai tikina turintys nemažai problemų su savo klientėmis – statybos įmonėmis. Šios per krizę krito į labai dideles skolas, daug jų bankrutavo. Ir dabar, kad atsikratytų skolų, joms būtini labai stambūs užsakymai.
„Šiandien, kuomet vyksta didžiulė konkurencija, situacija yra tragiška. Mums didelė rizika dirbti su statybininkais. Jie produkcijos prašo be jokių išankstinių mokėjimų, tvirtina, kad atsiskaitys. Bet kai reikia mokėti, sako: atsiprašome, mes pinigų neturime. Mums nesumoka, mes – tiekėjams. Užburtas ratas. Liekame vieni kitiems skolingi“, – lygino privačių klientų ir įmonių mokumą „Faugos“ direktorius Saulius Kontenis.
Nors langų pardavėjai savo produkcijos šiuo metu daugiau parduoda gyventojams, dirbti su įmonėmis jie neatsisako. Tačiau tikina įvertinantys, kokia ekonominė įmonės situacija, mokėjimus reglamentuoja dokumentais.
ATSIGAUS
PO PENKERIŲ METŲ
„Faugos“ vadovo teigimu, statybininkais dar nelabai galima pasitikėti, nors užsakymų, dengiamų europinėmis lėšomis, šiuo metu jie sulaukia nemažai.
Pašnekovas įsitikinęs, kad jei renovacijos projektai būtų vykę tokiais tempais kaip buvo suplanuota, statybininkai būtų lengviau išgyvenę sunkmetį. Daugiau darbo būtų turėję ir langų bei durų pardavėjai, kurie priklausomi nuo statybų sektoriaus.
„Įsivaizduokite, jei tiek Mažeikių kompanijų, kiek numatyta renovuoti daugiabučių namų, bent pusei metų būtų turėjusios darbo. Mažeikiuose tiek įmonių net nėra. Visos būtų puikiai išgyvenusios“, – motyvus, kodėl šis sektorius patyrė tokį nuosmukį, dėstė S. Kontenis.
Pašnekovas spėlioja, kad praeis kokie penkeri metai, kol statybų sektorius vėl atsigaus. Esą anksčiau būdavo, kad žiemą statybininkai statydavo vidaus pertvaras, betonuodavo grindis, o praėjusią žiemą jie tokių darbų neturėjo.
„Sąžiningai pasakius, bijočiau teigti, kad sąstingio šią žiemą nebebus“, – prognozavo įmonės vadovas.
ATĖJO TEISINGI LAIKAI?
Dalis šalies ekonomikos analitikų teigia, kad jau šis ruduo bus dosnesnis statybų sektoriui, o ryškesnio pagerėjimo laukiama tik prabėgus keleriems metams. Esą priežasčių greitam atsigavimui nėra, nes statybų bumą sąlygojo lengvos banko paskolos.
Kai kurie mažeikiškiai verslininkai, taip pat priklausomi nuo statybų sektoriaus, įžvelgia, kad geresni laikai nebeateis. Reikia išmokti gyventi tokiomis sąlygomis, kokios yra dabar.
„Aš į šį dalyką žiūriu šitaip: jei kas nors tikisi tokių laikų, kokie buvo, yra labai naivūs. Taip ir bus, nebereikia tikėtis, kad kažkoks „lengvametis“ ateis. Nėra ko galvoti, kad aš dar prasėdėsiu, pratūnosiu ir vėl pinigai patys pradės tekėti, o man tereikės tik vykdyti užsakymus ir niekuo nesirūpinti. Atėjo teisingi laikai, žmonės pasimokė, kaip reikia gyventi. Tai yra normalios darbo sąlygos“, – komentavo „Juodojo gintaro“ bendrovės ekspertas, konsultantas ir lektorius Robertas Karvauskas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauk.: Statybininkai neslepia, kad juos gelbsti tik dabar pajudėję renovacijos projektai, dengiami europiniais pinigais.
Į tokius užsakymus jie pretenduoja ne tik Mažeikiuose.
