Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) pranešė: meteorologijos bei Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenys rodo, jog, nepaisant vietomis pasitaikiusių kritulių, sausra Lietuvoje išlieka.
Mažeikių savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius pranešė, kad stichinės sausros rodikliai mūsų rajone, išskyrus Viekšnių seniūniją, nepakito. Iš Viekšnių seniūnijos pavojinga sausra pasitraukė.
Sausros žemėlapis
Birželio 26 d. duomenimis, stichinė sausra toliau buvo fiksuojama visoje Rokiškio rajono, Palangos ir Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, beveik visose Kretingos, Mažeikių, Šiaulių, Biržų, Radviliškio, Kėdainių rajonų seniūnijose, o taip pat kai kuriose Telšių, Plungės, Šilutės, Pasvalio, Ukmergės ir Panevėžio rajonų savivaldybių seniūnijose.
Sausra, kaip pavojingas reiškinys, šiuo metu fiksuojama šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje.
LHMT informavo, kad daugelyje vietovių stebimas vidutinis gaisrų pavojus. Labai didelė gaisrų pavojaus tikimybė išlieka šiaurės rytiniuose ir rytiniuose Lietuvos rajonuose.
Be to, visoje Lietuvoje stebimas žymus upių vandeningumo sumažėjimas, vandens lygiai upėse yra mažesni nei žemiausias daugiametis vidutinis vandens lygis (susidariusios sąlygos atitinka hidrologinės sausros kriterijus).
Hidrologinė sausra jau stebima 18 vandens matavimo stočių (VMS), tarp jų – ir mūsų rajono telkiniuose. 15 VMS vandens lygiai artimi sausrai. Nacionaliniu mastu hidrologinė sausra skelbiama, kai sausra stebima 25 VMS.
Susisiekia asmeniškai
Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius informavo, kad mūsų Savivaldybės gamtinių reiškinių padarinių įvertinimo žemės ūkio augalams ir pasėliams komisija kasdien gauna prašymų dėl sausros poveikio.
Birželio 26 d. duomenimis, komisija buvo gavusi 33 prašymus, įvertinimo laukia 2 745 ha sausros pažeistų pasėlių, daržovių laukų, pievų.
Savivaldybės administracija pranešė, kad su prašymą pateikusiu ūkininku susisiekiama asmeniškai – paaiškinama situacija, primenama, ką kiekvienas turi padaryti, atsižvelgdamas į Žemės ūkio ministerijos rekomendacijas.
„Dėl kompensacijų už patirtus nuostolius sprendžiama valstybės mastu“, – sakoma skyriaus pranešime.
Turi informuoti NMA
Žemės ūkio skyriaus specialistai primena: jei pareiškėjai dėl ekstremalios situacijos konkrečioje vietovėje negali laiku įvykdyti nustatytų įsipareigojimų, per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, jie turi informuoti Nacionalinę mokėjimų agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (NMA), pateikdami įrodymus – savo nukentėjusių pasėlių nuotrauką per „NMA AGRO“ mobilią programėlę.
„Sprendimus dėl sankcijų netaikymo priims NMA, kuri vadovausis Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis bei ūkininkų pateiktomis sausros paveiktų laukų nuotraukomis. Nuo sankcijų bus atleidžiami visi ūkininkai ir paramos gavėjai, kurie apie sausros padarinius pateiks informaciją individualiai“, – sakoma Žemės ūkio skyriaus pranešime.
Jei situacija nepasikeičia iki pat nustatyto įsipareigojimų įvykdymo termino, prieš pat termino pabaigą pareiškėjai turi dar kartą atsiųsti nuotraukas per „NMA agro“ programėlę, kuriose būtų matoma, kad situacija laukuose nepagerėjo. Situacijai pagerėjus, atidėtus įsipareigojimus reikia pabaigti įvykdyti.
Pareiškėjai, įgyvendinantys investicines priemones, kurios nėra susijusios su plotais, taip pat turės pateikti paaiškinimus, kaip sausra paveikė įsipareigojimų vykdymą, rodiklių nepasiekimą ir pan.
Parengė Audronė MALŪKIENĖ
