Stipriausios barzdos savininkas ir toliau garsina Žemaitiją

Antanas Kontrimas pasaulyje žinomas kaip stipriausios barzdos savininkas ir daugkartinis pasaulio Gineso rekordininkas, Telšių rajone – kaip Degaičių seniūnijos seniūnas, o Žemaitijoje – kaip aktyvus kraštietis, puoselėjantis žemaitiškas tradicijas ir kultūrą.

Jau spėjome pasidžiaugti prieš keletą savaičių A. Kontrimo pagerintu rekordu. Stambule vykusiame Gineso šou žemaitis savo barzda pakėlė 63,8 kg sveriančią laidos vedėją Gupse Ozay ir 300 gramų pagerinęs savo paties rezultatą jau vienuoliktąjį kartą tapo Gineso rekordininku.

Rekordininkas prisimena, kad sykį besiartinant Telšių rajono Ryškėnų kaime vykstančioms sunkumų kilnojimo varžyboms jis sutiko vieną iš renginio organizatorių. Besišnekučiuojant su bičiuliu, A. Kontrimui tiesiog spontaniškai kilo idėja: kas būtų, jei jis su savo barzda pakeltų alaus statinę? Renginio organizatoriui ši mintis pasirodė įdomi, todėl vos ne kasdien jis klausinėjo, ar pavyko pakelti statinaitę.

„Plačiau pasidomėjęs Gineso rekordų knygoje užregistruotais pasiekimas pastebėjau, kad su barzda dar niekas nėra bandęs siekti rekordo, tai ir sugalvojau pabandyti. Kitiems tai atrodė neįmanoma, bet esu tikras žemaitis, o kadangi prisižadėjau, tai nusprendžiau ištesėti savo pažadą“, – tvirtino pašnekovas.

Rekordininkas pasakoja, kad pirmieji bandymai pakelti svorį su barzda buvo sunkūs. Žemaitis prisimena, kad savo aludėje keliant apie 40 kilogramų sveriančią statinę ir skaudėjo, ir pyktis ėmė, tačiau vis dėlto pavyko pasiekti užsibrėžtą tikslą.

Sunkumų kilnojimo varžybose oficialiai visiems buvo parodytas neeilinis sugebėjimas. Pirmą kartą barzda buvo pakelta 44,4 kg sverianti statinaitė.

A. Kontrimas pripažintas ilgiausios barzdos, siekiančios 32 centimetrus, bei stipriausios barzdos, su ja pakėlusiu 44,95 kg svėrusią statinę, savininku.

Nuo tada, pasak pašnekovo, aplinkiniai pradėjo domėtis neeiline jo išvaizda ir sugebėjimu, ėmė kviesti į įvairius renginius.

„Iš pradžių kilnojau alaus statines, maišus su grūdais, teko tempti ir džipą su penkiais kareiviais, lėktuvą. Vėliau pradėjau kilnoti merginas“, – pasakojo telšiškis.

Į Gineso rekordų knygą žemaitis pirmą kartą įtrauktas 2000aisiais metais, kai Joniškyje pakėlė 55,7 kg sveriančią merginą. Po metų barzdos savininkas buvo pakviestas filmuotis į Los Andželą, po to į Londoną, Kelną, Milaną, Madridą, Pekiną, Italiją.

Taip keliaudamas po visą pasaulį ir kasmet gerindamas savo paties rekordus, žemaitis jau vienuoliktą kartą pripažintas stipriausios barzdos turėtoju.

„Mano barzda gali atlaikyti daug, bet svarbiausia yra fizinė jėga. Kitas net maišelio grūdų rankomis nepakelia, o ant barzdos užsikabinus tokį svorį svarbiausia turėti jėgos atsistoti“, – tvirtina rekordininkas.

Visą mėnesį prieš pasirodymus telšiškis intensyviai sportuoja, o mankštą, jo teigimu, kas rytą būtina daryti kiekvienam, besirūpinančiam savo sveikata.

Žemaitis pasakojo, kad, vos pradėjęs kilnoti svorius barzda, nugaros specialiu diržu nesijuosdavo, todėl buvo susigadinęs nugarą ir ilgą laiką kamavo skausmas. Nors medikai jau buvo konstatavę galą telšiškio svorių kilnojimo karjerai, tačiau užsispyręs žemaitis jais netikėjo ir pats visomis išgalėmis stengėsi pasveikti.

Nugaros skausmo padėjo atsikratyti šliaužiojimas. Žemaitis kas rytą šliaužiojo ant kilimo pirmyn ir atgal, o šiandien nebesiskųsdamas skausmais gali didžiuotis naujais pasiekimais.

„Vos pradėjus eiti seniūno pareigas, vienas bendruomenės narys pareiškė, kad atėjo dar vienas valdžios atstovas čia pensijos sulaukti. Kai pradėjau rūpintis Degaičių kaimo aplinkos tvarkymu, gėlių sodinimu, paminklų statymu, visi pamatė, ko aš atėjau, ir atsiprašė“, – prisimena A. Kontrimas.

Seniūnas džiaugiasi, kad Degaičių kaimas turi savo botanikos parką, kuriame auga apie 250 medžių rūšių. Pasak pašnekovo, parkas dar nėra įteisintas, bet tam ruošiamasi: tvarkoma aplinka, grindžiami  takeliai, prie kiekvieno medžio planuojama padaryti lenteles su informacija apie augalą.

Parką puošia ir pernai rėmėjų dėka pastatytas unikalus paminklas žemaičių tautai. 26 tonas sveriantis akmuo surastas ir atgabentas į parką seniūno iniciatyva,  padedant degaitiškiams, paminklas apsodintas gėlėmis, todėl A. Kontrimas įsitikinęs, kad kiekvienas žemaitis turėtų atvažiuoti juo pasidžiaugti.

„Skaudu, kad Lietuvos valstybė savo įstatymais nenori pripažinti žemaičių krašto. Galbūt todėl ir mano pasiekimus dažnai labiau vertina užsieniečiai nei mūsų šalies gyventojai. Taip išeina, kad Lietuvai tokie žmonės, kaip aš, nereikalingi – jie nusisuko nuo manęs, o aš atsakau tuo pačiu“, – tvirtino A. Kontrimas.

Tikriausiai todėl ir ant aprangos, su kuria telšiškis važiuoja fiksuoti rekordų, puikuojasi žemaitiški užrašai: „Telšē“ ir „Žemaitējē“.

Žemaitis įsitikinęs, kad dalyvavimas Gineso šou yra puiki proga garsinti ne tik save, bet ir savo kraštą.

Pašnekovas džiaugiasi, kad bent kraštiečiai vertina jo ryžtą ir pastangas puoselėjant žemaitiškumą.  A. Kontrimas teigia, kad, ieškodamas rėmėjų Žemaitijos krašto gražinimo darbams, dažniausiai sulaukiantis teigiamo atsakymo, o tai rodo, kad žemaičiai neabejingi savo krašto kultūros puoselėjimui.

A. Kontrimas teigia turįs keturias atžalas ir visiems žemaitiškumo jausmas yra taip įskiepytas, kad nors dabar kai kurie jų ir negyvena Lietuvoje, tačiau grįžę visada kalbasi žemaitiškai ir nepamiršta savo šaknų. Žemaitiškumas – tai vertybė, kurią reikia branginti ir didžiuotis, o kad ne tik žemaitiška barzda, bet ir pats žemaitis stipriausias pasaulyje, telšiškis įrodė jau ne kartą.

Ant Degaičių parke neseniai įrengtos koplytėlės parašyta: „Tikėk, tai tikrai nepakenks.“ Žemaitis įsitikinęs, kad šiuose žodžiuose prasmę ras kiekvienas pasaulio gyventojas.

Tikėjimas suteikia gyvenimui prasmę, o kai žmogus niekuo nebetiki, pasak A. Kontrimo, jis tampa „dvasios ubagu“.