Nuotraukoje (iš kairės): Lietuvos profesinės sąjungos "Sandrauga" pirmininkas Kęstutis Juknis, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas ir LŠDPS pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Streikuoti žadantys mokytojai pasigenda socialinio dialogo ir reikalauja mokinio krepšelį bei mokytojų bazinę algą atkurti iki prieškrizinio lygio.
Grasinama masinėmis akcijomis
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ bei Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga taip pat reikalauja ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, mažinti mokinių klasėse skaičių, pasirašyti šakos kolektyvinę sutartį, iki 2015 m. rugsėjo 1 d. sudaryti palankias sąlygas pedagogams išeiti į senatvės pensiją nuo 55-erių metų.
Jeigu šie reikalavimai nebus vykdomi, grasinama masinėmis akcijomis. Rugsėjo 5 dieną planuojama baigti šalies mokytojų apklausą dėl streiko.
„Norim, kad būtų atstatyta tai, kas buvo iki krizės (…) ir Seimo nariai atsistatė, ir kiti politikai, skubėjo ir nelaukė nei 2016, nei 2024 metų, tai kodėl vaikai, mokytojai ir kiti turėtų kažko laukti? (…) Mūsų konkretūs reikalavimai yra teisėti, pagrįsti ir turėtų būti vykdomi“, – naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas.
„Turi būti atkurta tai, kas buvo iki krizės. Prieš tai buvę ministrai profsąjungų reikalavimais įsitikino. Neprašome didinti, o tik atkurti tai, kas buvo dar 2009 metais“, – sako Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.
Anot jo, streikas yra vienas efektyviausių būdų Europos Sąjungos šalyse, nes profsąjungos šiuo metu nemato kito kelio savo tikslams pasiekti.
Pinigų stygius veikia ir mokinius
LŠDPS pirmininko pavaduotojo Vytauto Silvanavičiaus teigimu, nepakankamas finansavimas nulemia ir suprastėjusius mokinių rezultatus.
„Mano manymu, (suprastėję mokinių pasiekimai – ELTA) yra 2009 metų sprendimo pasekmė – tuomet mokinio krepšelis buvo sumažintas 464 litais. Įsivaizduokite, kiek pablogėjo ugdymo sąlygos. Šiuo metu ugdymo planai mokyklose vykdomi 80 proc. Dabar krizė pasibaigė, girdime, kad BVP pasiekė prieškrizinį lygį. Kyla natūralus klausimas – kodėl negali grįžti ir mokinio finansavimas į 2009 m. lygį? (…) Atsakoma, kad nėra pinigų. Pernai atstatė 38 litais, šiemet dar 15 litų. Galit paskaičiuoti, kiek metų reikės, jeigu po 15 litų kasmet atstatinės“, – piktinasi V. Silvanavičius.
Darbo grupei suteiktas vienas mėnuo
Premjeras trečiadienį sudarė darbo grupę, kuri ieškos sprendimų, leisiančių pasiekti aukštesnę moksleivių ugdymo kokybę bei sudaryti geresnes mokytojų darbo sąlygas. Darbo grupėje, kuriai vadovaus švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, taip pat dirbs Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų ministerijų atstovai bei socialiniai partneriai.
Streikuoti grasinančios profsąjungos atstovai tvirtina, jog jų tolesni veiksmai priklausys nuo darbo grupės veiklos rezultatų. Pasak jų, bus suteiktas maždaug 1 mėnesio laikas būtiniems sprendimams priimti.
„Jei per mėnesį sulauksime teigiamų rezultatų, mes nesakome, kad tuoj bėgsim į tuos streikus. Bet jeigu matysime, kad tik imituojama, tuomet trauksimės iš tos darbo grupės“, – teigia A. Navickas.
Kiti mano, kad reikia derėtis
Kol vienos profesinės sąjungos grasina streikais, kitos yra patenkintos šiuo metu vykstančiomis derybomis. Iš profsąjungų ir ministerijų atstovų sudaryta derybinė grupė iki kitų metų balandžio turi paruošti konkrečias programas, dalis jų pradėtų veikti nuo 2015-ųjų rugsėjo, kitos – 2016 ar 2017 metais.
Anot Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Eugenijaus Jesino, akivaizdu, jog šiemetinio biudžeto sandaros pakeisti neįmanoma, todėl streikuoti planuojančių profesinių sąjungų reikalavimai ir terminai yra nerealūs.
„Pirmą kartą Lietuvos istorijoje praktiškai vyksta derybos, vyksta darbas, todėl dabar įnešti tokią sumaištį, klaidinti mokytojus, vietoj to, kad būtų siekiama švietimo sistemos pokyčių, yra netikslinga“, – teigia E. Jesinas.
Profesinių sąjungų atstovai neigia, jog tarp jų kilo konfliktas. Anot jų, skiriasi tik reikalavimų įgyvendinimo priemonės bei sparta, tačiau dėl bendrų švietimo pokyčių iš esmės yra sutariama.
