Stresas darbe kelia pavojų sveikatai

Ekonominiu sunkmečiu retas kuris drįstų darbdaviui pareikšti pretenzijas dėl padidėjusio darbo krūvio, vėluojančių atlyginimų ar raginimo „pailsėti“ nemokamai.
Dažnas ir neraginamas dirba uoliau, o bijodamas prarasti turimą darbo vietą nenori eiti pailsėti.
Medikai perspėja, jog per didelis darbo krūvis ir patirtas stresas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Psichologai tvirtina, kad žmonės privalo išmokti susidoroti su stresu.


Į DARBĄ –
SU BAIME
Mažeikiškė Laima, dirbanti baldų gamybos įmonėje, tvirtina, jog dažnas net ir neraginamas dirba uoliau – nežinia, kada vėl prasidės etatų mažinimas.
„Nepatikėsite, dirbame vienas už penkis, net neišnaudojame poilsiui skirto laiko. Darbdavys vis nepatenkintas. Kolegos vieni kitus skundžia, nori būti vienas už kitą geresni. Tiems „blogiesiems“ vis grasinama atleidimais. O už durų dešimt laukia į vietą. Į darbą nuolat einu bijodama. Kai užsiminė apie nemokamas atostogas, maniau, kad išprotėsiu – juk reikia mokesčius mokėti. Negalvoju apie patį blogiausia, bet vis tiek negaliu atsipalaiduoti“, – „Santarvei“ guodėsi dvidešimt ketverių metų mergina.
Laima pasakojo, jog pastaruoju metu ėmė skaudėti nugarą. Vargina skrandžio ir galvos skausmas, saujomis slenka plaukai, po sunkaus fizinio darbo negali užmigti, erzina namiškiai.
Dėl pablogėjusios sveikatos mergina kreipėsi į medikus. Šie nustatė, kad nugaros skausmas kyla dėl nervinės įtampos.
„Sakė niekuo negalį padėti ir kad turiu keisti darbą“, – prisiminė pašnekovė.
PADAUGĖJO
BESIKREIPIANČIŲJŲ
Šeimos gydytojai pastebi, kad į juos kreipiasi vis daugiau žmonių, kurie skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, galvos ar skrandžio skausmais, bloga savijauta, nepraeinančiu nuovargiu. Neretai dar šeimos gydytojo kabinete paaiškėja, kokios yra negalavimų priežastys.
„Anksčiau gydydavome bronchines astmas, o dabar dažniausi – nervinės kilmės negalavimai. Yra liaudiškai sakoma, kad visos ligos nuo nervų. Žmogus skundžiasi, pats nesuvokia, kas jam skauda“, – pasakojo Senamiesčio PSPC šeimos gydytoja Dalia Jurgaitienė.
Pastaruoju metu žmonių, besiskundžiančių pablogėjusia sveikata dėl darbe patirtos emocinės įtampos, per didelio darbo krūvio ar nerimo dėl pablogėjusios finansinės padėties, skaičius išaugo. Iš poros tūkstančių prisirašiusių pacientų į gydytoją kreipėsi apie keliasdešimt. Dažniausiai tai būna jauni, darbingo amžiaus žmonės.
KARTELĖ PER AUKŠTAI
Darbuotojų atleidimai dėl įmonių struktūrinių pertvarkymų tęsiasi visą pusmetį.
Tiems, kurių nepalietė atleidimų banga, neišvengiamai teko patirti atlyginimų mažinimą. Darbuotojui tenka susidoroti ir su dvigubai didesniu krūviu. Dažnam motyvacijos priemone tapo darbo vietos išsaugojimas.
„Kažką atleidžia, kažkam papildomai užkrauna darbų. Tavo, kaip darbuotojo, kartelė keliama. Vyksta begalinė konkurencija. Ir žmogus sako: viskas! Jeigu galėčiau, išeičiau lauk. Ta kartelė darosi per aukšta. Tu patiri nuolatinį stresą, nerimą, kad kažko nespėji. Visos tos emocijos žudo tave. Grįžęs namo, kai galėtum atsipalaiduoti, negali to padaryti, nes galvoje sukasi ta pati mintis. Ryte su ja vėl keliesi. Tai lėtinis stresas, nuovargis“, – konstatavo D. Jurgaitienė.
PADAUGĖJO
INSULTŲ
IR INFARKTŲ
Šeimos gydytojos teigimu, stresas žmogui nėra blogai. Prieš egzaminą ar kokį rimtą pokalbį mes šiek tiek stresuojame, bet stresas tokiu atveju padeda susikaupti, susikoncentruoti, nustumti nereikalingas mintis į šalį.
Tačiau ūmaus streso metu į kraują patenka daug hormonų, sukeliančių kraujagyslių spazmus ir didinančių kraujo spaudimą. Organizme nuolat cirkuliuojant padidėjusiai streso hormonų koncentracijai, ilgainiui didėja arterinis kraujospūdis, dažniau susiraukinėja širdis, prasideda raumenų dirglumas, kvėpuojama su atodūsiais, slopinamos smegenys, organizme išbalansuojamas cukrus.
„Ir įvyksta katastrofos – insultai, infarktai. Stebime trisdešimtmečius vyrus, patyrusius infarktą. Insultas užklumpa ir vis jaunesnes moteris“, – „Santarvę“ patikino D. Jurgaitienė ir pridūrė, kad šį pusmetį sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis padaugėjo du kartus.
TRŪKSTA
POZITYVAUS
POŽIŪRIO
Anot medikės, dažniausiai stresas sveikatą sutrikdo ne tiems žmonėms, kuriuos jau atleido iš darbo, perpus sumažino atlyginimą ar kurie neteko būsto. Negalavimų daugiau patiria tebelaukiantys, kad taip atsitiks.
„Nežinomybė labiau sutrikdo sveikatą negu jau įvykęs faktas. Kaip rankos lūžis. Man lūžo, skauda, bet žinau, kad ją sugipsuos, ir mėnesį, du turėsiu kentėti. Lygiai taip pat atleidimas iš darbo. Mane atleido, bet aš turiu specialybę, galiu mobilizuotis, ieškosiu kito darbo ar veiklos. Žmogus veikia, o ne laukia, kas įvyks, o gal ir visai neįvyks“, – palygino pašnekovė.
D. Jurgaitienė pastebi, jog žmonėms dažnai pritrūksta pozityvaus požiūrio į gyvenimą. Jie nebetiki geresne ateitimi, neturi vilties išgyti. Galiausiai suserga depresija.
Viskas prasideda paprastais simptomais: nemiga, nerimas, įtampa, baimė, atsiranda galvos skausmai. Pasikeičia mitybos įpročiai, imama piktnaudžiauti alkoholiu, rūkoma, atsiranda priklausomybė nuo psichotropinių vaistų, žmogus tampa abejingas aplinkiniams.
BŪTINAS POILSIS
IR SVEIKAS MAISTAS
Atsidūrus ties pervargimo riba arba nebeturint jėgų susidoroti su stresu medikai pataria: jei įmanoma, išeiti atostogų.
„Tai yra būtinas dalykas. Kodėl per savaitę yra dvi laisvos dienos? Dėl to, kad žmogaus tiek fiziniai, tiek psichologiniai rezervai penktadienį jau būna išsemti. Reikia poilsio. Lygiai taip pat per metus reikia ilgiau pailsėti“, – pabrėžė D. Jurgaitienė.
Visų geriausia būtų pakeisti aplinką, nors kelioms dienoms nuvažiuoti prie jūros, aplankyti giminaičius, jei yra galimybių – išvykti į kelionę užsienin.
„Ir darbe, jei matai, kad nebegali susikaupti, nebegalvoji apie darbą, geriausia padaryti vadinamąją kavos pertraukėlę, užsimerkti, giliai įkvėpti, pabūti atpalaiduotu veidu“, – priminė pašnekovė.
Tačiau gydytoja perspėja: esant lėtiniam nuovargiui kava, stipri arbata dar labiau vargina. Daugiausia energijos suteiktų šviežiai spaustos sultys.
Suaktyvinti smegenų bei širdies darbą tiesiog darbo vietoje galima pamasažavus ausis – ausų kaušeliuose yra daug aktyvių taškų.
„Stenkimės stiprinti savo sveikatą profilaktiškai, juk krizė – ir vaistai brangūs. Sveikai maitinkimės, vartokime daugiau skysčių. Ir šypsokimės“, – dalijo patarimus D. Jurgaitienė.
GALVOJAMA
APIE
BLOGIAUSIA
Psichologai pastebi, kad žmonės šiuo įtampos ir streso laikotarpiu nesprendžia savo psichologinių problemų – nebando atsipalaiduoti.
„Žmonės turi išmokti susitvarkyti su esama situacija. Tai vadinama streso įveika“, – „Santarvei“ pabrėžė psichologė, socialinių mokslų daktarė, psichologinių knygų autorė Laima Bulotaitė.
Anot pašnekovės, šiandieninė situacija nėra tokia, kad žmonės mirtų iš bado, neturėtų ką apsirengti, būtų metami iš namų. Tačiau bėda ta, kad galvojama apie tai, kas blogiausia.
„Mums visada sakydavo: galvokite apie ateitį. Ir žmonės tiesiog save gąsdina, kad bus dar blogiau. Šiuo atveju reikėtų galvoti, kad nėra taip blogai. Padeda ir mintis, kad ne man vienam yra blogai“, – teigė mokslų daktarė.
KĄ GALIME PAKEISI?
Psichologai patiriantiems stresą dažnai rekomenduoja pagalvoti, ką šiandieniniame gyvenime galima pakeisti ir ko ne.
„Visus gąsdina, kad gal rugsėjį sumažins atlyginimus. Žmonės nervinasi. Bet jei įsisąmonintume, kad nuo mūsų tai visai nepriklauso, suprastume, kad dėl to nė neverta nervintis. Atsipalaiduokime ir negalvokime, kas bus po trijų keturių mėnesių. Nuo mūsų mažiausiai tai priklauso“, – patarė psichologė ir patikino, kad yra dalykų, kuriuos mes galime pakeisti.
Vertėtų pasvarstyti, be kokių pirkinių galima apsieiti, kaip būtų įmanoma kuo daugiau sutaupyti.
„Gal tai skamba labai paprastai, bet geriausi sprendimai dažnai ir būna labai paprasti“, – akcentavo L. Bulotaitė.
TAMPAME
TYRESNI
Psichologines problemas gydantys specialistai pateikia ir teorijų, kad įvairios krizės gali būti netgi naudingos. Krizės metu tarsi viskas sustoja, lieka daugiau laiko apmąstymams, kas yra tikra ir kas ne.
„Netikros vertybės atkrinta. Pamatai, kad jos yra visai nereikšmingos, smulkios. Supranti, kiek daug laiko, energijos mes eikvojame nereikšmingiems dalykams. Tarsi tyresni tampame. Susimąstome apie gyvenimo prasmę“, – krizės pliusus vardijo psichologė.
Galbūt šiuo metu daug kas negali sau leisti nueiti į teatrą, restoraną, išvažiuoti į užsienį, tačiau turi puikią progą daugiau laiko praleisti su šeima, pažaisti su vaikais, pabendrauti su seniai matytais draugais.
„Ir tas laikas bus daug vertingesnis. Raskime kasdienybėje tuos džiaugsmus, kurių nepastebėjome skubėdami“, – akcentavo L. Bulotaitė.
Nuotr. iš redakcijos archyvo.: Darbuotojai skundžiasi, kad, bijodami prarasti darbą, dirba gerokai daugiau nei iki šiol. Medikai ir psichologai sako, kad per didelis darbo krūvis, stresas ir kasdienė įtampa gali būti insulto priežastis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto