Stresas tapo dažnu žmogaus palydovu, tad siūloma gausybė būdų, kaip jį numalšinti. Kiekvienas ieškome sau tinkamiausio, tačiau didelė dalis metodų ne tik nepadeda, bet ir dar labiau kenkia.
Streso požymiai
Daugelis žmonių kartais jaučia stresą, o kai kuriems jis padeda ar netgi motyvuoja. Bet jei stresas paveikia kasdienį gyvenimą, reikėtų kreiptis pagalbos arba pačiam išmėginti paprastus būdus, kurie galėtų padėti jį nugalėti.
Stresas gali pasireikšti daugybe skirtingų simptomų. Jis gali turėti įtakos fizinei, protinei savijautai ir elgesiui. Populiariausi fiziniai simptomai, parodantys stresą, yra galvos skausmas ar svaigimas, raumenų įtampa ar skausmas, skrandžio problemos, krūtinės skausmas arba padažnėjęs širdies plakimas, seksualinės problemos. Taip pat jis pasireiškia psichiniais požymiais: būna sunku susikaupti, sudėtinga priimti sprendimus, jaučiama, kad visko per daug, nuolat nerimaujama, pasireiškia užmaršumas.
Ilgalaikis stresas padidina hipertenzijos, širdies priepuolio ar insulto riziką. Pasikartojantis ūmus ir nuolatinis lėtinis stresas taip pat gali prisidėti prie kraujotakos sistemos uždegimo.
Rūkymas stresui nepadės
Rūkančiam žmogui greičiausia streso numalšinimo priemone tampa cigaretė. Deja, rūkymas – vienas prasčiausių būdų nusiraminti. Įsivaizdavimas, kad rūkymas ramina tėra iliuzija.
Stresas sukelia padažnėjusį širdies plakimą bei kvėpavimą. Nors cigarete rūkantysis siekia nusiraminti – dėl rūkymo pakyla kraujo spaudimas, apsunksta kvėpavimas. Užuot patyręs nusiraminimą, rūkorius, griebdamasis cigaretės, gali tik dar labiau sustiprinti blogą savijautą.
Vis dėlto cigaretės ne tik nepadeda įveikti streso, jos su kiekvienu įtraukiamu dūmu tiesiogiai kenkia organizmui. Visiems gerai žinoma, kad tabake esantis nikotinas sukelia priklausomybę. Bet tai toli gražu nėra didžiausia rūkymo žala.
Su degančios cigaretės dūmais išsiskiria tūkstančiai cheminių medžiagų. Išsiaiškinta, kad mažiausiai 70 iš jų sukelia vėžį, daugelis yra toksiškos. Pavyzdžiui, tabako degimo metu susiformuojančios dervos turi įtakos plaučių ligų, tokių kaip emfizema, lėtinis bronchitas ir plaučių vėžys, vystymuisi. Cigarečių dūmuose gausu anglies monoksido, kuris gali sukelti širdies ligas ir insultą.
Alkoholis problemų neišspręs
Dar vienas itin populiarus būdas greitai numalšinti stresą – alkoholio vartojimas. Deja, alkoholis sukelia organizmui daugiau streso, negu nuramina jį.
Alkoholis nėra virškinamas kaip kiti maisto produktai ir gėrimai. Energijos kiekis, reikalingas didelėms alkoholio dozėms išskaidyti, sukelia daug streso organizmui, net jei jis vartojamas atsipalaidavimo būsenoje.
Mažos alkoholio dozės gali palengvinti psichologinį nerimą, tačiau yra ir blogoji pusė. Išgėrus jaučiant stresą esamos bėdos niekur nedingsta. Vėliau tas pačias problemas vis tiek tenka spręsti.
Kiekvienas organizmas prisitaiko prie to, ką žmogus valgo ar geria, tad daugiau alkoholio vartojančio žmogaus kūnas jį suskaido greičiau. Todėl norint sumažinti stresą, kaskart gali prireikti vis daugiau alkoholio. Ir taip įsisukama į užburtą ratą, kuriame atsidūrus galima nugrimzti į priklausomybę, griaunančią gyvenimus.
Raminamųjų vaistų vartojimas Lietuvoje auga
Augantis raminamųjų vaistų populiarumas visame pasaulyje rodo, kad vis daugiau žmonių neigiamas emocijas bando numalšinti medikamentais. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, piktnaudžiavimas receptiniais raminamaisiais vaistais Lietuvoje auga. Paskutinė apklausa, atlikta 2020-aisiais, parodė, kad 19,4 proc. studentų yra vartoję receptinius vaistus siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą. Dar liūdniau, kad raminamuosius ir migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui, bent kartą gyvenime yra vartoję 20 proc. Lietuvos mokinių. Pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia tarp tyrime dalyvavusių Europos šalių.
Vartojami ne pagal paskirtį tokie vaistai gali atnešti skaudžių pasekmių. Ne be reikalo daugelyje šalių jų gaminimas ir pardavimai – griežtai reglamentuojami. Medikai įspėja, kad gydantis šiais vaistais reikia būti ypač atsargiems, mat jie sukelia priklausomybę. Perspėjama nevartoti raminamųjų kaskart pajutus blogą nuotaiką ar stresą, nes organizmui įpratus, jokie kiti streso mažinimo būdai nebeveiks. Ilgainiui be vaistų gali tapti nebeįmanoma funkcionuoti.
Kaip sumažinti stresą?
Keletas naudingų ir paprastų patarimų gali padėti ne tik sumažinti stresą jį pajutus, bet ir „išmokyti“ smegenis bei kūną ramiau priimti aplinkybes, įvykius, tad rečiau patirti ir patį stresą.
Ilgalaikiam streso mažinimui gali padėti subalansuota mityba. Kai kuriems žmonėms gelbsti fizinė veikla ar sportas, kurio metu gaminasi laimės hormonai – endorfinai. Kitas naudingas būdas – gilus kvėpavimas ar kelios minutės meditavimo per dieną gali ženkliai sumažinti streso lygį organizme. Daugeliui žmonių stresą sukelia per daug užduočių ir per mažai laiko joms atlikti, tad specialistai pataria planuoti laiką, susidėlioti dienotvarkę bei atsisakyti nebūtinų dalykų bei skirti laiko sau.
Taip pat labai padeda nusistatyti savo vertybes ir gyventi jomis vadovaujantis. Dažnas nemoka pasakyti „ne“ ir laviruoja tarp daugybės pareigų bei pažadų, kurių visai nenori įgyvendinti. Atsisakius ką nors daryti, likusį laiką galima išnaudoti mėgstamai veiklai ar poilsiui. Stresą sumažinti gali ir realistiškų tikslų bei lūkesčių nusistatymas. Jeigu savipagalbos priemonės nepadeda, o stresas trunka ilgai – būtina kreiptis į gydytoją.
