Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komiteto narė Genoveita Gricienė susitiko su rajono kaimo bendruomenių pirmininkais, jiems išsakė savo pastebėjimus ir patarimus dėl bendruomenių veiklos, bandė kartu analizuoti bendruomenių darbe iškylančias problemas.
Daug pasikeitimų
Daugelį metų buvusi Sedos bendruomenės, Mažeikių rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė G. Gricienė susitikime teigė, kad, būdama Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komiteto narė, pati geriausiai išmano kaimo bendruomenių klausimus, nes ūkininkų darbo specifikos ar kaime dirbančių specialistų problemų nelabai žino.
Bendruomenės gyvuoja jau antrą dešimtmetį, tad per tą laiką pasikeitė ir jų veiklos pobūdis, atsirado kiti tikslai, joms vadovauja ir kiti pirmininkai.
„Kai mes steigėme bendruomenes, jeigu kalbėtume apie Sedą, buvome labai revoliucingai nusiteikę: tikslai buvo vos ne revoliuciniai, vos ne keitėme pasaulį ir tikėjome, kad galime pakeisti, daryti įtaką sprendimams, kad nuo mūsų daug priklausys, kad mes pakelsim, subursim, kad žmonės eis, seks paskui mus… Bet taip nebuvo“, – konstatavo Tarybos narė.
Kalbėdama apie bendruomenių veiklą, G. Gricienė pabrėžė, kad bendruomenė yra nevyriausybinė organizacija, turinti aiškiai apibrėžtą narių skaičių, renkanti arba ne nario, stojimo mokesčius. Tik jos veiklos adresatas yra vietos bendruomenė: t. y. tame kaime ar miestelyje gyvenantys žmonės.
Nepavaldūs seniūnams
G. Gricienė pacitavo metinį Prezidentės pranešimą, kuriame pabrėžiama, kad imtis iniciatyvos, būti novatoriumi ar savanoriu reikia drąsos. Tą ji pritaikė kalbėdama apie seniūnų ir bendruomenės pirmininkų santykius: bendruomenės pirmininkas nėra pavaldus seniūnui ir bendruomenės bei seniūno nuomonės nebūtinai turi sutapti.
„Pasitaiko, kad seniūnai uždeda kai kuriuos darbus bendruomenių pirmininkams, pavyzdžiui, vadovauti viešiesiems darbams. Pirmininkai turėtų būti drąsūs ir nepaklusti. Iš tikrųjų reikia pilietinės drąsos ir noro imtis iniciatyvų, kurios gali būti ir nepopuliarios. Dažnai gera konfrontacija varo gyvenimą į priekį. Bendruomenė neturi imtis darbų ir iniciatyvų, kurios kam nors įeina į pareigas, turi rasti savo nišą veiklai. Tai turi teikti džiaugsmą tiek dirbantiems, tiek pasinaudojantiems tos veiklos rezultatais. Neužsikraukim to, ko negalim panešti, juk tai savanoriška veikla“, – patarė G. Gricienė.
Visas rašinys – „Santarvės“ laikraštyje.
