Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena sveikina visus kalbos puoselėtojus, rašytojus, žurnalistus, bibliotekininkus ir kiekvieną, kuris brangina lietuvišką žodį.
„Didžiuokimės savo kalba ir saugokime ją, kaip didžiausią tautos turtą. O žiniasklaidos laisvę – kaip neginčijamą demokratijos vertybę“, sakoma Prezidentės sveikinime.
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga sveikina rašytojus, žurnalistus, redaktorius, bibliotekininkus ir visus, prisidedančius prie lietuvių kalbos puoselėjimo.
Pasak Vyriausybės vadovo, kasmet gegužės 7-ąją turime progą įvertinti gimtojo žodžio svarbą, prisiminti jo išsivadavimą iš anuomet keturis dešimtmečius trukusios nelaisvės. „Akivaizdu, kad tik begalinis tautos ryžtas 1904-aisiais įveikė carinės valdžios primestą spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą, atskleidė jos brandumą ir sąmoningumą“, – sako Premjeras.
Pasak Ministro Pirmininko, gimtąją kalbą daugelį metų puoselėjo, kūrė ir vis platesnius kelius jai atvėrė mokytojai, mokslininkai, rašytojai bei žurnalistai: „Todėl lietuviškas žodis tapo saugus ir stipriai prisidėjo prie mūsų tapatybės formavimosi, valstybingumo stiprinimo“.
„Tačiau šiandien, kai laisvoje šalyje išleidžiama tūkstančiai knygų, mirga gausybė leidinių, valstybinė kalba sklinda įvairiais kanalais, nepraraskime budrumo ir orumo. Branginkime, saugokime savąjį žodį ir niekada neverskime jo trauktis į pašalius“, – kviečia Ministras Pirmininkas, linkėdamas tvirtybės saugant bei puoselėjant lietuvių kalbos lobyną.
O prie ko cia ta……ir lietuviu kalba ?Juk jai hoholu kalba arciau dusios ,nu nebent jos foto iskirpes padesiu prie saldainiu kad vaikai maziau juos imtu is lekstes
Mes patys per Prezidentės kadenciją nemažai išsiaiškinome prieš rinkimus jos slėptų ar melagingų biografijos faktų. Papildyčiau nebent tuo, kad Leningrade ir Maskvoje labai griežtai buvo ribojamas asmenų registravimas, be kurio neįmanoma buvo nei gyventi, nei įsidarbinti. O kad vakarinio skyriaus studentė vadovautų viso fakulteto (ir dieninio skyriaus) studentų profsąjungai, ko gero nebuvo visoje TSRS. Atkreipsiu dėmesį ir į tai, kad po 1968 m. įvykių Čekoslovakijoje Tarybų Sąjungoje tapti komunistų partijos nariu buvo išskirtinai sudėtinga, net buvo įvestos kvotos. Inteligentams – beviltiškai mažos, darbininkams – didesnės. Reikėjo ne tik būti to „nusipelniusiam“, bet ir pabaigti 28 metų komjaunuolišką stažą, bent metus po to dar pabūti kandidatu į kompartijos narius. D. Grybauskaitė TSKP nare tapo 1979 m., t.y. būdama 23-ų metų. Nesikartosiu dėl važiavimo į užsienį iš Leningrado tik „pateikus Inturistui prašymą“, juodojo diržo ir iš priešiškos Pribaltikos į Leningradą atvykusios mergaitės, kuriai atsivėrė visos durys ir kuri dėstė partinės nomenklatūros ruošimo aukštojoje mokykloje, vadovavo užsienio turistinėms grupėms, o po 1989 m. gruodžio pasirinko M. Burokevičiaus stovyklą ir buvo paaukštinta į mokslines sekretores, po Kovo 11-osios kaip viena Vilniaus aukštosios partinės mokyklos vadovių nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo perduoti šį perversmininkų štabą Lietuvai. Tik priminsiu, kad Sausio 13-osios byloje nebetiriamos kolaborantų galimai nusikalstamos veikos.
Kodėl man čia pastoviai yra brukama alkoholio reklama?