Minint šv. Hubertą, Laižuvos bažnyčioje per mišias pašventinti medžiotojų šautuvai. Nuotrauka iš medžiotojų archyvo
Prieš gerą dešimtmetį Lietuvoje vėl pradėta minėti šventojo Huberto – medžiotojų globėjo diena.
Ją šiais metais paminėjo ir du mūsų rajono medžiotojų būrelių nariai, kurie po iškilmių tradiciškai surengė medžiokles.
Elnias pakeitė gyvenimą
Lietuvių pagonių medžioklės deivė buvo Medeinė. Romėnai turėjo medžioklės deivę Dianą, graikai – Artemidę, o įsigalėjus krikščionybei, medžioklės diena sutapatinta su šv. Huberto, kuris laikomas medžioklės globėju, varduvėmis.
Pagal legendas, Burgundijos hercogo Huberto sūnus Hubertas mėgo kraugeriškas medžiokles ir puotas. Vieną Kalėdų vakarą jis išjojo medžioti ir pamatė elnią su didžiuliais dešimties atšakų ragais. Jis pasiruošė sviesti ietį, bet pargriuvo. Elnią nutvieskė šviesa ir tarp jo ragų Hubertas pamatė šviečiantį auksinį kryžių. Nuo to laiko jaunuolis atsisakė aukštų titulų ir gyveno atsiskyrėlio gyvenimą.
Septynerius metus atsiskyręs Hubertas gyveno kalnuose akmeninėje trobelėje, po to buvo paskirtas Mastrichto ir Luticho vyskupu. Savo buvusių medžioklių plotuose Hubertas įkūrė kelis vienuolynus, rūpinosi gamtos apsauga.
Jo vardo dieną, kaip reikalauja tradicija, visoje Europoje rengiamos iškilmingos šventiškos medžioklės, bažnyčiose aukojamos mišios.
Tradicinis „Medžioklės karaliaus“ titulas šį kartą atiteko Arvydui Čepeliui. Nuotrauka iš medžiotojų archyvo
Varduvės paminimos bažnyčioje
Praėjusį šeštadienį į Laižuvos bažnyčią rinkosi Purvėnų būrelio medžiotojai. Medžioklės globėjo vardo dieną jie mini jau aštuntus metus.
„Vien pabuvimas bažnyčioje, šv. Mišios suteikė būsimai medžioklei iškilmingumo, buvo pašventinti bažnyčios viduryje pastatyti ginklai. Kodėl šventiname ginklus? Taip, tai mirtį nešantys įrankiai, tačiau juos šventiname tam, kad jie tarnautų tik žmonių laisvalaikiui, o ne agresijai“, – „Santarvei“ sakė būrelio vadovas Pranas Noreika.
Pasak P. Noreikos, šv. Mišiose ir po to vykusioje medžioklėje dalyvavo tik šešiolika būrelio narių – bendra medžioklė, kai dalyvauja ir medžiotojų šeimų nariai, vyksta paskutinį sausio šeštadienį – tuomet švenčiama paskutinė medžioklė su varovais.
Tuo pačiu metu šventinis renginys vyko ir Ukrinuose: šios gyvenvietės bažnyčioje taip pat buvo pašventinti 24 šv. Mišiose dalyvavusių vietos medžiotojų būrelio šautuvai.
Medžioklė baigėsi netradiciškai
Po mišių tradiciniai medžioklės rago garsai abiejų medžioklės būrelių narius pakvietė į medžioklę.
Ukrinų medžiotojų būrelio vadovas Gintautas Steponavičius „Santarvei“ pasakojo: „Po pirmą kartą atšvęstų iškilmių surengėme vieną medžioklės varymą Bukančių miške. Šventė buvo ir miško žvėrims – medžioklės metu nenukautas nė vienas žvėris. Ne dėl to, kad jų nebuvo – matėme ir briedžio patelę, ir briedį ir elnią, tačiau patiesti žvėries per šeštadieninę medžioklę nepavyko“.
Kodėl pirmą kartą surengė Huberto paminėjimą bažnyčioje, būrelio vadovas buvo lakoniškas – norėjosi iškilmingumo, idėja buvo pasiūlyta medžiotojams ir visi tam pritarė.
Pavyko sumedžioti zuikį
Purvėniškiai surengė medžioklę miškuose, besitęsiančiuose Laižuvos ir Palaižuvės apylinkėmis, palei Latvijos sieną.
Medžioklės metu nuo medžiotojų kulkų krito dešimt stirnų, keturios lapės, po vieną mangutą ir zuikį.
Šventinės medžioklės karaliumi tapo Arvydas Čepelis, kuriam pavyko sumedžioti zuikį.
„Oficialiai medžioklės sezonas, kai pradedamos medžioklės su varovais, vyksta nuo spalio penkioliktosios. Tačiau nuo lapkričio trečiosios leidžiama medžioti zuikius, o kadangi jų skaičius mūsų rajone gerokai sumažėjo ir tarp trofėjų jis darosi vis retesnis, manome, kad nuo šv. Huberto dienos ir prasideda didysis medžioklės sezonas“, – sakė P. Noreika.
