Kojų trofinės opos – tai kojose atsivėrusios, ilgus metus negyjančios „gyvos“ žaizdos, dažniausiai atsirandančios blauzdose ir pėdose. Ilgai negydomas odos vientisumo pažeidimas sukelia antrines bakterines, grybelines, virusines infekcijas, audinių irimą. Į žmonėms dažniausiai kylančius klausimus apie lėtinių kojų opų profilaktiką bei gydymą atsakė Mažeikių ligoninės chirurgas Gintaras Berenis.
Kodėl žaizdos atsiveria?
Su lėtinių žaizdų diagnoze Lietuvoje apskaičiuojama apie 20 tūkst. pacientų, net 70–90 proc. atvejų trofinių opų atsiradimą lemia kraujagyslių ligos, o dažniausia priežastis – kojų venų varikozė.
Pasak gydytojo G. Berenio, ilgai negyjančios žaizdos atsiveria tada, kai dėl įvairių priežasčių: ilgalaikio spaudimo, kraujotakos, inervacijos problemų, sutrinka audinių mityba ir pažeidžiama oda. Šių žaizdų yra įvairių: tai pragulos, ilgai negyjančios pooperacinės, onkologinės žaizdos, arterinės, diabetinės pėdų opos. Šį kartą chirurgas išsamiau papasakojo apie venines kojų opas.
Kaip viskas prasideda?
Veninės kilmės opos atsiranda tuomet, kai sutrinka paviršinių ar giliųjų kojų venų kraujotaka. Tai venų varikozės ir jos komplikacijų – rožės, trombozės, tromboflebito pasekmė. Dėl sutrikusios kraujotakos išsiplėtusiose venose užsistovi kraujas, sutrinka audinių mityba. Tuomet užtenka ir nedidelio odos įdrėskimo tam, kad prasidėtų uždegimas, o po to išsivystytų trofinė opa.
Pasak G. Berenio, yra keletas aspektų, nulemiančių tai, kad žmonės metų metus gyvena su atsivėrusiomis lėtinėmis kojų žaizdomis. Viena vertus, senyvo amžiaus žmonės netiki, kad galima opas išgydyti, todėl nesikreipia į gydytojus. O jei ir kreipiasi, išklausę rekomendacijas, kaip ir ką daryti, gavę vaistų receptus, gydosi nenuosekliai, nepakankamai, nesugeba patys tinkamai prisižiūrėti žaizdų. Kita vertus, išgydyti lėtines opas prireikia nemažai laiko ir kantrybės, pareikalauja daug paciento ir medikų pastangų. Vis dėlto svarbiausias dalykas gydant tokias žaizdas yra jų atsiradimo priežasties – kraujo užsistovėjimo venose pašalinimas. Tai daroma taikant kompresinę terapiją ar konservatyviu būdu, kai taikomas kompleksinis gydymas, pavyzdžiui, kompresinė terapija arba kai išsiplėtusios venos ištraukiamos per nedidelius pjūvelius.
Kas signalizuoja, kad gali atsirasti žaizda?
Apie kojose vykstančius negerus dalykus signalizuoja išsiplėtusios kojų venos. Tačiau šį signalą pastebi nedaugelis žmonių, o pastebėjusieji dažnai numoja ranka sau teigdami: „Niekis, neskauda, gyventi netrukdo, gal praeis.“ Tačiau tai yra rimtas signalas, įspėjantis apie tai, kad gali atsirasti opa.
Ligai progresuojant, atsiranda vis daugiau išsiplėtusių venų mazgų, kurie laikui bėgant didėja, tinsta, ypač antroje dienos pusėje. Paskui patinimai nebeišnyksta net ir po nakties. Blauzdos oda, dažniausiai virš vidinės kulkšnies, tampa rusva ir kieta, ten po kurio laiko ir atsiveria ilgai negyjančios žaizdos. Jos greitai užsikrečia bakterijomis, išsivysto infekcija, žaizdos pradeda didėti ir plėstis.
Ar galima gydytis turimais medikamentais?
Kaip pastebi medikas, yra nemažai atvejų, kai žmonės įsisenėjusias žaizdas teplioja įvairiais tepalais bei tirpalais – briliantine žaluma, kalio permanganato tirpalu, Višnevskio tepalu, peroksidu, barsto streptocido milteliais ar deda kopūsto lapus. Vienaip yra jei žaizda nauja – įsidūrus, įsipjovus į pirštą, nieko baisaus, jei patepsite žaizdeles, nes šie tirpalai dezinfekuoja. Bet kalbant apie lėtines kojų žaizdas, to daryti negalima.
Šios priemonės iš karto sunaikina iš lėto pradedančius formuotis naujus audinius, stabdo žaizdos gijimą.
„Užsisuka tarsi uždaras ratas: žaizda po truputį pradeda gyti, bet žmogus užpila ją kokiu nors tirpalu, kuris sunaikina naujus audinius, stabdo žaizdos gijimą“, – paaiškino G. Berenis.
Tai kaipgi reikia gydyti lėtines žaizdas, opas?
Lėtinių opų gydymas turi būti kompleksinis. Pirmiausia, būtina kreiptis į tos srities specialistus ir nuosekliai vykdyti jų nurodymus bei rekomendacijas. Paprastai pradedama nuo ultragarsinio kojų kraujotakos tyrimo, kurio metu nustatoma opos atsiradimo priežastis bei sudaromas gydymo planas. Aptariamas režimas – dažniausiai rekomenduojama vengti ilgo stovėjimo ar sėdėjimo, geriau gulėti kojas pakėlus kiek aukščiau. Jeigu opa varikozinės kilmės, ligonis ruošiamas venų operacijai.
Venų operacijos dažniausiai atliekamos lazeriu, mažais pjūveliais, taikant vietinę nejautrą. Iki operacijos pageidautina užgydyti žaizdas, tačiau kartais operuojama ir žaizdų iki galo neužgydžius. Kitas svarbus aspektas – kompresinė terapija – tai gydomosios tinkamo dydžio kompresinės kojinės, arba bintavimas specialiais tvarsčiais. Ir pagaliau – pačių trofinių opų priežiūra, apie kurią reikia pakalbėti išsamiau.
Kaip veikia žaizdų tvarsčiai?
Jau daug metų pasaulyje ir Lietuvoje trofinėms opoms gydyti naudojami hidrokoloidiniai tvarsčiai.
„Jei tvarstis pacientui parinktas teisingai, uždėtas ant žaizdos jis pradeda šalinti viską, kas trukdo žaizdai gyti: negyvus audinius, apnašas, sukietėjimus. Žaizdai valantis, ji gali padidėti. Kartais žmonės išsigąsta, jiems atrodo, kad, pradėjus gydytis, žaizdos būklė pablogėjo. Tačiau tai normalu, nereikia bijoti“, – pacientų reakciją į tvarsčius apibūdino gydytojas.
AQUACEL AG+ Ekstra, GRANUFLEX tvarsčiai yra kompensuojami, bet to kiekio, kokį valstybė kompensuoja, lėtinių opų gydymo pradžioje dažniausiai nepakanka. Kadangi tvarsčiai brangūs, žmonės pradeda juos taupyti. Kitaip tariant, uždeda ant žaizdos ir laiko ilgai. O tvarstis turi tam tikrą talpą ir sugeria šlapios žaizdos nešvarumų tiek, kiek gali sugerti. Tam, kad toliau galėtų dirbti savo darbą – gydyti žaizdą, būtina jį pakeisti nauju, švariu.
Gal galite paminėti sėkmingo gydymo pavyzdžių?
Su Convatec hidrokoloidiniais tvarsčiais pašnekovas dirba jau daugiau kaip 20 metų. Gydytojo teigimu, gamintojas juos nuolat tobulina ir pritaiko pacientų poreikiams. AQUACEL AG+ Ekstra tvarstis yra pelnęs apdovanojimų kaip inovatyviausias bei vienas iš veiksmingiausių tvarsčių. Jis dažniausiai naudojamas kaip pirmojo pasirinkimo tvarstis tuomet, kai infekuotos žaizdos labai ilgai negyja. Absoliuti dauguma gydymo atvejų yra sėkmingi, jeigu hidrokoloidiniai tvarsčiai tinkamai derinami su operaciniu, medikamentiniu gydymu, kompresine terapija, reabilitacija.
Kaip sėkmingą lėtinės kojų opos gydymo pavyzdį gydytojas pateikė 86 metų moters klinikinį atvejį. Infekuota pacientės veninė kojų opa buvo gydyta antibiotikais, kremais, tepalais, įvairių gamintojų tvarsčiais. Tačiau skausminga, nemalonų kvapą skleidžianti, gausiai šlapiuojanti žaizda negijo 14 metų.
Rekomenduotas gydymas hidrokoloidiniu tvarsčiu su sustiprintais ir apsaugotais sidabro jonais AQUACEL AG+ Ekstra, tvarstant žaizdą kas trečią dieną. Jau po 1 savaitės žaizda pradėjo gyti, išsivalė, sumažėjo skausmas. Po 6 savaičių žaizda sumažėjo, buvo stebimas ryškus gijimo progresas, tvarstymai retėjo – ji tvarstoma kas penktą dieną.
Ar visoms žaizdoms tinka vienas tvarstis?
Vis dėlto tvarsčiai, kaip ir vaistai, turi tam tikrą paskirtį. Kaip nėra vieno universalaus vaisto nuo širdies, plaučių, inkstų, odos bei kitų ligų, taip ir įvairūs tvarsčiai veikia nevienodai.
Tačiau žmonės vis dėlto yra linkę galvoti, kad ant ilgai negyjančių kojų žaizdų galima dėti bet kokius tvarsčius.
„Kiekvienas tvarstis turi savo paskirtį. Vieni skirti žaizdos gijimo pabaigai. Kiti – nešvarumams, esantiems ant žaizdų, nuvalyti, treti – kovai su infekcija, ketvirtų paskirtis – sugerti žaizdų išskyras bei nešvarumus. Tvarsčiai skiriasi. Ir tikrai neverta savivaliauti. Gydytis reikia tuo tvarsčiu, kurį parenka jus gydantis gydytojas. Tvarstis – kaip ir vaistas, jei jis netinkamai parinktas, juo galima pakenkti žaizdai“, – turinčius tokią problemą kaip ilgai negyjančios kojų žaizdos kreiptis į gydytojus ragino chirurgas G. Berenis.
