Bendruomeniškumo ir susitelkimo ženklas – rekordinio dydžio Jurgino žiedas. Nuotr. iš redakcijos archyvo
Rudeniui įpusėjus, daugelis seniūnijų gyventojų susiburia į įvairius renginius ir šventes – lauko darbų užbaigtuves. Tokių ir kitų švenčių ar susiėjimų organizatoriai ir iniciatoriai teigia, kad būtent per pasisėdėjimus, bendrą veiklą stiprėja bendruomeniškumas ir noras bendrauti.
Išjudina miestelį
Kiekvienas renginys išjudina kaimą ar gyvenvietę – taip mano Sedos seniūnė Audronė Dipševičienė.
„Mūsų seniūnijoje yra labai stipri bendruomenė, Sedos kultūros centras. Reikalui esant visada pagelbėja ir kitos įstaigos ar organizacijos, verslininkai. Visos šventės organizuojamos bendromis jėgomis“, – sakė A. Dipševičienė.
Ir vis tik, jos teigimu, turi būti iniciatorius, sugebantis suburti bendraminčius. Sedoje tokie yra keli žmonės, todėl seniūnija garsėjanti savo festivaliais ir šventėmis ne tik Mažeikių rajone, bet ir visoje šalyje. Kaip vienus iš tokių renginių seniūnė įvardino rugsėjo mėnesį organizuojamą šventę „Sedos Jurginas“ ir „Gėid vuolongelė“. Šios šventės pritraukiančios daug svečių, o ir vietiniai gyventojai su malonumu jose dalyvauja.
„Kiekvienas renginys, ypatingai tie, kurie vyksta vasarą, pagyvina miestelio gyvenimą, nes atvyksta nemažai tautodailininkų su savo darbais, vyksta prekyba, koncertas. Taip miestelis atgyja“, – pastebėjo Sedos seniūnė.
Vis dar užtenka entuziazmo
A. Dipševičienė pasidžiaugė, kad ir po keliolikos metų darbo švenčių organizatoriams užtenka noro tęsti tradicijas ir organizuoti šventes, vis sugalvojant kažką naujo ir pritraukiant vis daugiau žiūrovų.
„Kol kas neteko girdėti, kad atsibostų ir nebeorganizuotų švenčių. Atvirkščiai, jau kviečiamas susirinkimas aptarti artėjančio kalėdinio periodo ir dėl eglutės įžiebimo“, – sakė seniūnė.
Kad sediškiai gana aktyviai gyvena bendruomenišką gyvenimą, rodo ir jų atlikti darbai. Nelaimei nutikus jie susitelkia ir pagelbėja žmonėms, jei reikia, paaukoja ir surenka labdaros bei padeda vargstantiems.
Dar vienas bendruomeniškumo įrodymas – šokoladas „Sedos Jurginas“, kuris reprezentuoja miestelį. Tai Sedos bendruomenės, kultūros centro, seniūnijos bei verslininkų bendras darbo vaisius.
Sedos seniūnė įsitikinusi, kad jei nebūtų sutarimo tarp bendruomenės, nebūtų ir kuo pasigirti ar pasidžiaugti.
Susitinka pasikalbėti ir padėkoti
Kad viskas priklauso nuo bendruomeniškumo ir susikalbėjimo, „Santarvei“ sakė ir Račalių bendruomenės pirmininkė Vida Abrasonienė, dirbanti Židikų kultūros centre režisiere.
Moteris sakė, kad pastaruoju metu būtent Židikų kultūros centras tapo Židikų seniūnijos gyventojų traukos centru. Žmonės mėgsta pavakaroti jau tradicija tapusiose rudens šventėse, kurių metų padėkojama aktyviausiems seniūnijos ir bendruomenių nariams. Vienoje vietoje susitikę žmonės, kad ir iš skirtingų kaimų, turi apie ką pasikalbėti, pasidalinti savo džiaugsmais ir vargais.
„Nėra taip, kad sulauktume šimtaprocentinio gyventojų aktyvumo, bet džiaugiamės visais, kas ateina. Tai savotiškas mūsų darbo ir pastangų įvertinimas“, – kalbėjo V. Abrasonienė.
Ji teigė, kad per keletą metų yra susibūręs savotiškas renginių ir švenčių organizatorių branduolys, kurio nariai yra pasiskirstę, kas už ką atsakingas. Kai viskas suorganizuota, ir darbas vykstantis sklandžiau.
Tenka griebtis įvairovės
V. Abrasonienė sakė pastebėjusi, kad bėgant metams vis sunkiau yra prisikviesti žmonių į renginius.
Rudens šventės metu Židikuose netrūko nei muzikos, nei dainų. Nuotr. iš asmeninio archyvo
„Gal todėl, kad jaunimo vis mažiau, nes daug kas išvažiuoja, o vyresni žmonės labiau laiką leidžia namuose. Todėl tenka vis ko nors naujo prigalvoti, kad koncertas ar renginys būtų kažkuo išskirtinis. Stengiamės pasirodyti ne tik patys, bet ir pasikviesti koncertuoti atlikėjus ne tik iš kaimyninių seniūnijų, bet ir iš Latvijos“, – sakė V. Abrasonienė.
Vieną artimiausių renginių ji įvardino tarptautinį lietuvių liaudies dainų ir šokių festivalį, kuris vyks lapkričio 12-ąją.
Bendradarbiauja su gimnazija
Norėdami pakviesti daugiau žmonių, renginių organizatoriai informaciją apie juos platina ne tik per seniūniją, bendruomenes, bet ir per socialinius tinklus.
„Pakabintą skelbimą gali pamatyti pravažiuojantis, ateinantis žmogus, o internetas šiais laikais pritraukia daugiau dėmesio, todėl mes ir skelbiamės apie Židikų kultūros centre vykstančius renginius. Internete informacija sklinda greičiau, nes vienas per kitą pasidalina“, – įsitikinusi Račalių bendruomenės pirmininkė.
V. Abrasonienės teigimu, artimiausiu metu bus dar daugiau renginių artėjant didžiosioms metų šventėms – šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams. Savo renginius ir susiėjimus turi ir Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija, taip pat pritraukianti nemažai žiūrovų, bet tai esą netrukdo tiek Židikų kultūros centrui, tiek gimnazijai reikalui esant bendradarbiauti.
Iniciatyvus jaunimas
Pievėnų bendruomenės pirmininkė Dainora Butkuvienė „Santarvei“ sakė, kad kaimą išjudinti padeda jame gyvenantis aktyvus jaunimas. Jaunos šeimos kartu su vaikais dalyvauja organizuojant renginius, kas kuo gali, tuo prisideda.
„Iš tiesų bendruomenėje yra nemažai jaunų žmonių, nuo mokyklinio amžiaus iki trisdešimties metų, kurie savo iniciatyva užkrečia ir kitus gyventojus, todėl ir mūsų renginiai bei šventės yra gausiai lankomi. Sulaukiame svečių ne tik iš gretimų kaimų, bet ir iš Mažeikių miesto“, – pasidžiaugė D. Butkuvienė.
Praėjusios vasaros šventės buvo būtent tos, kurios sulaukusios nemažai gyventojų dėmesio.
„Surengėme sportines varžytuves, manėm, pasigalynės vietiniai gyventojai ir tiek, bet, pavyzdžiui, net kelios krepšinio komandos atvažiavo iš miesto. Todėl taurę, kaip pagrindinį prizą, buvo tikrai sunku laimėti“, – vasaros sporto šventę prisiminė Pievėnų bendruomenės pirmininkė.
Ateities planai
Nemažai pievėniškių susirenka į jau tradicija tapusias kalėdines ir naujametines šventes bei šv. Velykas.
D. Butkuvienė sakė, kad bendruomenę būtų galima suburti dar labiau, jei turėtų tinkamas patalpas, kur rinktis. Dabartinės – kiauru stogu ir nešildomos. Tačiau, moters teigimu, jau matoma šviesa tunelio gale – laimėtas projektas ir jau netrukus turėtų būti pakeisti langai. Tai esantis mažas, bet – jau žingsnelis pirmyn.
„Galvojame, jei turėtume tinkamas patalpas, galėtume rengti įvairias konferencijas, mokymus. Vasarą net norėčiau vaikams pakviesti skautus, kad surengtų stovyklą. Norų daug, reikia tik galimybių viską įgyvendinti“, – teigė Pievėnų bendruomenės pirmininkė.
Bendromis jėgomis puošia miestelį
Dar viena bendruomenė, galinti pasigirti bendruomeniškumu ir iniciatyvomis, – Laižuvos. Čia ranka rankon taip pat dirba pati seniūnija, Laižuvos kultūros centras bei bendruomenė. Bendromis jėgomis didžiosioms metų šventėms – šv. Kalėdoms ir šv. Velykoms – papuoštas miestelis jau yra garsus ne tik rajone, bet ir visoje šalyje.
Šiais metais Sedoje vykęs festivalis „Gėid vuolongelė“ buvo jau penkioliktasis ir ateityje neplanuojama jo atsisakyti. Nuotr. iš asmeninio archyvo
Laižuvos kultūros centro direktorė Laima Virkutienė sakė, kad seniūnijos gyventojai ne tik patys aktyviai prisideda prie renginių, bet mielai būna ir jų dalyviais.
„Juk žiūrovų ir dalyvių niekada nebūna per daug, todėl norisi, kad jų ateitų visada daugiau. Ypač mėgstami yra tradiciniais tapę renginiai: rudenį – darbų užbaigtuvės, žiemą – didžiosios metų šventės, o vasarą – lauke vykstantys renginiai“, – pasakojo pašnekovė.
Siekiant sudominti vietinius gyventojus, dažnai į Laižuvos kultūros centrą pasirodymams yra kviečiami kitų seniūnijų kolektyvai. Laižuvoje ne kartą koncertavo ir šalyje žinomi dainininkai.
Susibūrė moterų klubas
L. Virkutienė kaip didžiausią pliusą bendrystei įvardino tai, kad tiek bendruomenė, tiek kultūros centras glaudžiasi po vienu stogu. Taip geriausiai susibendraujama ir prieinama prie vieningos nuomonės.
Kultūros centro direktorė tikisi, kad bendradarbiavimas dar labiau sustiprės įkūrus moterų klubą.
„Visai neseniai subūriau moterų klubą ir jau pradėjome kalbėti bei ruoštis didžiosioms žiemos šventėms, kalbėjome, kaip šiais metais pasipuošime“, – sakė vadovė.
Moterų klubas suburtas tam, kad išliktų aktyvių laižuviškių veiklos tęstinumas. Iki šiol esą moterys susiburdavo tik miesteliui puošti, o norėtųsi, kad darbai ir veikla tęstusi ištisus metus. Klubas kol kas neturi pavadinimo, nes pirmi susitikimai prasidėjo ne nuo pavadinimo galvojimo, o nuo darbų planavimo.
Planuose jau dėliojasi ir ateinantys metai, kuomet Laižuva minės 450-ąsias įkūrimo metines. Susirinkusios naujojo klubo narės jau pradėjo galvoti, kad ta proga būtų galima pasigaminti įvairių suvenyrų su Laižuvos atributika ir dalinti juos svečiams, renginių dalyviams, kolektyvams. Jau pagalvota ir apie galimus mokymus ir konferencijas jubiliejaus proga.
