Šisbeitauskas
Vasara yra gerai, daugelis būtent šiuo metų laiku ir atostogauja: kas pajūryje, kas prie ežero ar upės, kai kam užtenka ir paprasto dyko buvimo. Atostogauja ir mūsų valdžia: vienos Savivaldybės mero pavaduotojos šios savaitės darbotvarkėje taip ir parašyta: „Atostogauja.“ Yra ir dar vienas įrašas: „Darbotvarkė gali keistis.“ Nežinau, ką tai reiškia? Ar vicemerė gali netikėtai grįžti iš atostogų, ar kas nors keisis jos atostogų planuose? Ar čia tiesiog tokie formalumai – darbotvarkė, kurios nėra, gali imti ir pasikeisti…
Karščiai vėl apstojo Mažeikius. Kai matai nuotraukas iš kitų miestų, kur gatvės plūsta nuo liūčių, net pavydas suima – kad taip pas mus… Karščiai labai mėgsta mūsų miestą, o žmonės skundžiasi, kad tokiomis dienomis nebeturi kuo apsirengti – kad ir ką apsivilksi, prakaitas vis tiek teška. Žinau ir tokių, kurie šiais orais labai džiaugiasi, tad, kaip sakoma, nė gamta visiems neįtinka. Tikriausiai ir nereikia įtikti. Manau, ir didžiausi karščio mėgėjai nenuliūstų, jei kartais juos užkluptų koks nelauktas lietus. Juk ir jie daržoves valgo…
Nežinau, ar tokiomis dienomis patenkinti kelininkai. Visai nenuostabu, kad trečiadienio rytą jie su savo technika brazdėti pradėjo nuo septynių, kai saulė dar ne taip aukštai. Taigi, taigi, šventė pagaliau atėjo ir į mūsų kiemą – prasideda įvažiavimo asfaltavimo darbai. Šį kartą valdininkai nesumelavo – tai buvo žadėta padaryti liepos mėnesį. Ir viskas vyksta pagal planą! Kai atliekamas toks ilgai lauktas darbas, tikriausiai niekas nepyktų, jei tie kelininkai dirbtų visą naktį… Gera mintis – jiems nebūtų karšta, netrukdytų kai kurie nedrausmingi vairuotojai. Įsivaizduojate, prie abiejų keliuko atkarpos galų pastatyti eismą draudžiantys ženklai, bet vis atsiranda įkyruolių, bandančių žūtbūt pravažiuoti. Galvoju, negi sunku apsisukti ir grįžti atgal – juk sugaiš tik vieną kitą minutę. Sugrįžti įsitikinimai neleidžia – jie būtinai turi brautis, trukdydami darbams.
Kad ir kaip ten būtų, vairuotojai nebekeiks duobių, o taksistams atvažiuoti į mūsų kiemą bus vienas malonumas. Tikėkimės, kad kelininkai pasuks ir į kaimyninį kiemą: ten remonto taip pat verkiant reikia.
Šios savaitės trečiadienį vardadienio proga reikėjo sveikinti Jokūbus, o ketvirtadienį buvo Onų vardinės. Mūsų rajone Jokūbinės didele švente kasmet pažymimos Leckavoje, o Onas garsiai sveikina laižuviškiai ir židikiškiai. Šv. Oną jie minės šį savaitgalį. O Jokūbinės Leckavoje jau įvyko… Neaišku, kodėl leckaviškiai taip skuba ir šį vardadienį labai paankstina. Pagal senas tradicijas, visokiausi prekybininkai, čigonai į Jokūbines susirinkdavo pasibaigus Didiesiems Žemaičių Kalvarijos atlaidams – jie šiemet baigėsi liepos 12-ąją. Kas žinojo ar galėjo, tas suskubo, o seniesiems, anų laikų prekeiviams apie pelną iš Leckavos liktų tik pasvajoti…
Šiemet Žemaičių Kalvarijos atlaiduose būti neteko, bet juose apsilankę mažeikiškiai pasakojo, kad tokio didelio tikinčiųjų susidomėjimo kaip anksčiau ši, bene didžiausia, religinė šventė Žemaitijoje nebesulaukia. Net didžiųjų sekmadienio mišių bazilikoje metu buvo galima sukinėtis gana laisvai. Tai turėtų reikšti, kad atlaidai Žemaičių Kalvarijoje nebėra mados reikalas ir ten važiuoja tik tie, kurie to išties nori. Iš tiesų taip ir turėtų būti – važiuoti į atlaidus tik tam, kad pasirinktum įspūdžių, pasižiūrėtum į kitus ir save parodytum, tikrai nereikėtų…
Neseniai virtuvės šefas Liutauras Čeprackas viešai pasipiktino tėvais, į viešojo maitinimo įstaigas atsivedančiais mažamečius vaikus. Esą mamos neturi kur palikti savo atžalų, tad ir atsiveda ar net atsiveža jas ten, kur vartojami alkoholiniai gėrimai. Neseniai į tokią situaciją buvau patekęs ir aš. Dvi mamos savo vaikus atsivežė vežimėliuose… Ir prasidėjo: triukšmas, verksmai, įvairūs kitokie pašaliniai garsai. Beje, nejaukiai tokioje kavinėje jaučiasi ne vaikai, o suaugę lankytojai – pasijunti lyg kokiame vaikų darželyje, o mamos tiems mažiems išdykėliams nieko nedraudžia ir nė nebando jų raminti ar tildyti. Dar keistai pasirodė, kad į tokią kavinę ateina ir nepilnamečiai be tėvų: panelės ar kavalieriai, kuriems vos trylika ar keturiolika metų, elgiasi kaip mokykloje pertraukų metu: garsiai kalba, juokiasi ir atrodo, kad jie – pasaulio centras… Į tokias vietas, kur vartojamas alkoholis, vaikai ir paaugliai išvis neturėtų būti įleidžiami – o ką jau kalbėti, jei ateina be tėvų…
Praėjusį savaitgalį Sedoje vyko didžiausia šio miestelio vasaros šventė – folkloro festivalis „Gėid vuolungelė“, į kurią, kaip visada, susirinko ne tik vietos folkloro mėgėjai, bet ir svečių iš Alytaus, Kelmės bei Šaulių. Gražu ir sveikintina, kad sediškiai tvirtai laikosi savo ilgamečių tradicijų, o sekmadienį po festivalio važiuojama į tradicinius Šv. Magdalenos atlaidus Grūstėje.
Orai neturėtų sutrukdyti šį savaitgalį švęsti Oninių Židikuose ir Laižuvoje – šie miesteliai jau pasiruošę ir laukia buvusių savo kraštiečių bei svečių. Kas neprisišoks Oninėse, kitą savaitgalį yra laukiamas Šerkšnėnuose.
Šios gyvenvietės sporto aikštyne šeštadienį vyks tradicinė „Vasaros spalvų paletė“. Organizatoriai žada saldainių lietų, linksmybių tikrai netrūks – koncertuos žavingieji „Lietuvaičiai“, nemažą romantiškos muzikos dvasią įneš romų kolektyvas „Sare Roma“ bei nenuoramos „Patruliai“. Daug žavesio ir įdomumo šventei pridės ir jos vedėja – nepakartojamoji ir charizmatiškoji Violeta Mičiulienė, kurią visi pažįstame kaip mamą – ponią Galvanauskienę iš grupės „Ambrozija“.
Kaip matot, švenčių prieš akis daug, tad spėkit visose sudalyvauti. Taigi vasara ne tik atostogų, bet dar ir švenčių metas. Tad kodėl jų nešvęsti?
