Per sekmadienio vakare rodytą Lietuvos televizijos (LTV) skelbtos akcijos „Daugiau saulės, daugiau šviesos“ baigiamąjį koncertą tarp trisdešimties nominantų pagrindiniai prizai įteikti ir dviem mažeikiškiams: nominacija „Šviesiausiems mokytojams“ skirta Gabijos gimnazijos fizikos mokytojai Genovaitei Meinorienei, o Gintautas Alekna nugalėtoju tapo tarp nominantų „Už saugomą atmintį“. 
KANDIDATUS SIŪLĖ LTV LAIDOS
Beveik mėnesį gerumo akcijoje „Daugiau saulės, daugiau šviesos“ už dešimties LTV laidų paskelbtus kandidatus į įvairias nominacijas telefonu ir internetu galėjo balsuoti visi Lietuvos gyventojai. „10 laidų x 3 šviesuolių = 30 šviesiausių Lietuvos žmonių. Tokia paprasta akcijos formulė.
Tačiau gerumo, kurį skleidžia populiariausių LTV laidų Lietuvai pristatomi herojai, neįmanoma sutalpinti į jokias formules“, – teigė akcijos sumanytoja ir apdovanojimų koncerto vedėja Edita Mildažytė.
Mokomoji laida „Gustavo enciklopedija“ už nuopelnus mokant jaunąją kartą fizikos nominacijai „Šviesiausiems mokytojams“, be kitų dviejų kandidatų, pasiūlė ir mažeikiškę mokytoją Genovaitę Meinorienę. Keliautoją, fotografą, teleoperatorių, daugelio ekspedicijų lietuvių tremties į Sibirą vietomis dalyvį ir vadovą nominacijai „Už saugomą atmintį“ pasiūlė LTV laida „Požiūris“.
ŠVIESUOLIO VARDAS – SVARIAUSIAS
Dvidešimt trečius metus fizikos mokytoja dirbanti G. Meinorienė sakė, kad šis garbingas apdovanojimas – ne tiek jos, kiek jos mokinių nuopelnas. Trečius metus mokytoja gauna Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo premiją, tad ji mano, kad šis fondas ir pasiūlė jos, kaip pretendentės į nominaciją „Šviesiausiems mokytojams“, kandidatūrą.
Pedagogė pasakojo, kad du jos moksleiviai dvyliktokai Aleksas Mazeliauskas ir Ramūnas Songaila mokosi Nacionalinėje moksleivių akademijoje Kaune, nuolat pasiekia gerų rezultatų, respublikinėse moksleivių olimpiadose užima prizines vietas, tad jiems ir buvo pasiūlyta parašyti mokytojai rekomendacijas. „Jei jie būtų parašę nepalankią rekomendaciją, mano kandidatūra vargu ar būtų perėjusi atranką“, – kukliai svarstė mokytoja.
Be M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo premijų, G. Meinorienė šiemet buvo pakviesta audiencijos pas LR Prezidentą, du kartus yra laimėjusi Lietuvos telekomo premijas.
„Dabar, aprimus visoms aistroms, sudėliojus mintis į vietas, manau, kad Šviesuolio vardas man yra pats svariausias. Kitas premijas galima gauti po keletą kartų, o šis vardas – vienintelis visam gyvenimui“, – teigė pedagogė.
SULAUKĖ PALAIKYMO IR SVEIKINIMŲ
G. Meinorienė sakė, kad po mėnesį trukusio balsavimo maratono, nuolatinių reklamų per TV dar ne visai galinti įvertinti, suvokti įvykio svarbą.
Pasak jos, Lietuvoje yra šimtai gerai dirbančių mokytojų, o pasirinkta būtent ji. Pedagogė prasitarė, kad jai savotiškai malonu, bet tuo pačiu apėmęs keistas jausmas, jog tokio vardo ji nenusipelnė.
„Šviesuoliai – tokie pat žmonės kaip ir visi kiti. Iki šiol dirbau, dirbu ir dirbsiu taip pat. Visiškai nesvarbu, ar man būtų suteiktas toks vardas, ar ne“, – mintimis dalijosi G. Meinorienė.
Mokytoja sako, kad visą balsavimo laiką jautė mokinių palaikymą, gerų žodžių negailėjo ir kolegos. Už visokeriopą paramą pedagogė ypač dėkinga Gabijos gimnazijos direktoriaus pavaduotojai užklasiniam darbui Živilei Nagienei.
Nominantė teigė buvusi nustebinta televizijos darbuotojų dėmesio, mokėjimo bendrauti, rūpesčio. Iš pradžių mokytoja sakė dvejojusi, ar važiuoti į laidos filmavimą, bet kūrybinė grupė įtikinusi, įkalbėjusi, kad reikia.
„Net išvažiavus iš namų skambino iš televizijos ir teiravosi, ar viskas gerai, ar mes jau kelyje. Dabar neįsivaizduoju, kaip jiems pasisekė mane įkalbėti filmuotis prieš kamerą klasėje “,– stebėjosi net fotografuotis ne itin mėgstanti pedagogė.
Po laidos transliacijos mokytoja sulaukė daug telefono skambučių ir sveikinimų iš giminių, draugų, pažįstamų.
„Skambino net tie, kurie, maniau, mane yra seniausiai pamiršę“, – džiaugėsi G. Meinorienė.
KONKURENTAI – LABIAU ŽINOMI
G. Aleknai nominacija „Už saugomą atmintį“ – antras toks reikšmingas jo darbo įvertinimas po Valstybinės premijos.
Apie jo keliones lietuvių tremties vietomis Sibire penkiolikos minučių trukmės siužetą rodė LTV laida „Požiūris“, tad mažeikiškis ir manąs, kad būtent laidos kūrėjai sugalvojo pasiūlyti jo kandidatūrą.
Daug informacijos, reportažų apie ekspedicijas buvo žiniasklaidoje, tad, galimas dalykas, kad buvo ir dar kažkieno iniciatyva.
„Nesvarbu, koks darbas, kiek tu jį dirbi, žmonės to įvertinti nelabai gali, nes jo nežino. Todėl apie nominaciją galvoju, kad čia yra ir savotiško žaidimo elementų. Mano konkurentai man atrodė Lietuvai labiau žinomi žmonės. Mažai žiūriu LTV, bet tuos žmones kažkodėl buvau matęs. Ir ne kartą. Įsivaizdavau, kad tie, kurie nuolat žiūri laidas, juos gerai pažįsta. Maniau, kad esu naujokas, bet, pasirodo, pažįsta ir mane“, – po laidos dalijosi įspūdžiais G. Alekna.
TAUTOS PASKATINIMAS
Beveik visą Sibirą apkeliavęs vyriškis sakė, kad su tremtiniais yra buvę daug susitikimų, įvairių renginių, bet kad žmonės balsuos už jį – nesitikėjo.
„Įdomu ir svarbu tai, kad čia vertino ne kokia komisija, pareigūnai, o paprasti žmonės. Todėl verta susimąstyti apie tai, kad mano veikla žmonėms priimtina ir reikalinga, todėl reikia tai tęsti ir ateityje. Juolab kad ši nominacija – savotiškas tautos paskatinimas“, – teigė G. Alekna.
Šių metų vasarą mažeikiškis vadovavo trims jaunimo ekspedicijoms į Sibirą, rudenį dalyvavo dar vienoje.
Vyriškis prisimena, kad aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje ir devintajame dešimtmetyje, kai prasidėjo pirmieji žygiai po Sibirą, pasakius, kad reikia aplankyti visas tremties vietas, kai kas tik pasijuokdavo – tai esą neįmanoma.
PLANUOSE – DAUG DARBŲ
Dabar G. Alekna sakosi jau matąs šviesą tunelio gale. Jis nebeteigia, jog apkeliauti galima viską šimtu procentų: paprasčiausiai daugelis vietų sunykę, nebegalima rasti. Būna situacijų, kad ir žmonės vietovių neprisimena. Pasakius kokį kaimo pavadinimą, tik trauko pečiais arba spėlioja. Daug kaimų sunaikinta Rusijos teritorijoje statant užtvankas. Užlietos milžiniškos teritorijos, ištisi kaimai,o kartu ir lietuvių kapinės atsiduria po vandeniu. Taip yra Bratsko rajone, kai kuriuose Krasnojarsko krašto regionuose.
„Aplankyti galima 80 procentų tremties vietų, ir man tai jau ne už kalnų. Sritis, kur buvo tremties vietos, aplankiau visas, tik gal ne visas vietas. Aplankytos visos vietos Tomsko, Tiumenės, Permės srityse, Buriatijoje, Komijoje. Ten tų vietų nedaug. Ateityje dar daug darbų laukia Krasnojarsko ir Irkutsko srityse “, – veiklai nusiteikęs nominantas.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
G. Meinorienė: „Toks laimėjimas – vienintelis
per visą gyvenimą“.
G. Alekna: „Šie metai niekuo neišsiskyrė. Kadangi vadovavau jaunimo ekspedicijoms, mano veikla labiau išėjo į viešumą“.
