Švietimo centro reorganizacija užsitęsė. Šiemet buvo atskirtos keturios Švietimo skyriui pavaldžios įstaigos, tačiau tik pastarosios reorganizacija sukėlė tiek emocijų ir ginčų. 
BIUDŽETINĖ AR VIEŠOJI?
Vasarą rajono tarybos posėdyje buvo pristatytas Švietimo centro ir Pedagoginės-psichologinės tarnybos reorganizacijos projektas, užuot patvirtinus patį sprendimą, kaip ketinta anksčiau. Atėjus rudeniui Švietimo skyriui ir centrui nepavyksta priimti vieningo sprendimo. Apie tai diskutuota ir Švietimo, kultūros ir sporto komitete.
Pasak Švietimo skyriaus vedėjo Apolinaro Stonkaus, su Švietimo centru nesutariama, ar po reorganizacijos jis turėtų tapti biudžetine, ar viešąja įstaiga. Biudžetinė įstaiga galėtų rūpintis tik mokytojų perkvalifikavimu, tuo tarpu centras dabar siūlo įvairesnes paslaugas, pagal jų pobūdį taikydamas į viešosios įstaigos statusą.
Komiteto pirmininkė Stasė Čupkovienė pasisakė už tai, kad Švietimo centras taptų biudžetine įstaiga. „Viešoji turėtų užsidirbti pati. Mokytojai už kvalifikacijos tobulinimą turėtų susimokėti patys“, – mano ji.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romualdas Sakalauskas sakė, kad neturėtų būti priimtas skubotas sprendimas. Centras turėtų tęsti mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, tačiau darbas turi tapti efektyvesnis. Abu variantai – biudžetinė ar viešoji įstaiga – turi savo privalumų ir minusų. Jei švietimo centras taptų biudžetine įstaiga, prarastų stimulą dirbti, nuogąstavo pavaduotojas.
Pasak Švietimo skyriaus vedėjo, kai kuriuose miestuose centrai yra išlaikomi iš biudžeto, kai kur – tapę viešosiomis įstaigomis. Mažeikių švietimo centras yra vienas paskutiniųjų šalyje, pavaldus Švietimo skyriui. Atskirti šias dvi įstaigas reikalauja įstatymas.
GYVENA SU „MINUSU“
R. Sakalauskas pastebėjo, kad Savivaldybės organizuojamuose konkursuose dalyvaujantys švietimo darbuotojai pristato pluoštą pažymėjimų apie Švietimo centre baigtus kursus. „Tampa mados reikalu baigti kuo daugiau kursų, bet trys Švietimo centro darbuotojai negali būti super specialistai, organizuojantys visus kursus“, – kalbėjo pavaduotojas.
S. Čupkovienė pritarė, kad centro organizuojamos paskaitos turėtų būti aukšto lygio ir jose dėstytų specialistai. Centro darbuotojos turėtų užsiimti organizaciniais darbais, o ne pačios skaityti paskaitas. Ji spėjo, kad ginčai dėl centro kyla dėl darbuotojų veiklos neapibrėžtumo. Tai esą turėtų išspręsti Savivaldybės administracija.
Pasak vedėjo, Savivaldybė Švietimo centro darbuotojų atlyginimams skiria 53 tūkst. litų, per projektų rašymą finansavimas gaunamas iš valstybės, tačiau centras gyvena „minuse“. Susidariusias išlaidas už komunalines paslaugas tenka sumokėti Švietimo skyriui.
Vedėjas išsakė ir daugiau priekaištų centrui. Vienas jų – centras neturi teikiamų paslaugų įkainių.
Mero pavaduotojas Viktoras Bugnevičius siūlė parengti sąmatą, kiek centro išlaikymas kainuotų, jei taptų biudžetinė, ir kiek –jei viešoji įstaiga.
Tiek komiteto nariai, tiek Švietimo skyriaus vedėjas pasisakė už tai, kad negalima priimti skubotų sprendimų. Tuo tarpu centro direktorė Daliuta Domarkienė jau anksčiau yra išsakiusi nepasitenkinimą, kad dėl sprendimo vilkinimo negali dalyvauti kai kuriuose projektuose ir patiria nuostolių.
Išstudijavusi abu variantus D. Domarkienė mano, kad tiek biudžetinė, tiek viešoji įstaiga turi minusų. Ji guodėsi, kad Švietimo centro bazė nuskurusi, Savivaldybė suteikė tik patalpas ir šiemet skyrė 7 tūkst. litų. „Neįsivaizduoju, kaip toliau gyvensime. Gerai, kol negenda technika“, – skundėsi D. Domarkienė.
Kartu su Švietimo centru buvo ketinama atskirti ir Pedagoginę-psichologinę tarnybą. Kol nerasta kompromiso su centru, nutarta atskirti vieną Pedagoginę-psichologinę tarnybą.
TRUKDO EMOCIJOS
„Santarvė“ Švietimo skyriaus vedėjo pasiteiravo, kodėl tiek užtruko centro atskyrimas. Pasak A. Stonkaus, diskusijos kilo dėl to, kad D. Domarkienė, užuot rūpinusis, kaip centrui tapti savarankiška biudžetine įstaiga, išpūtė burbulą, kad jį norima uždaryti. „Apie tai net nekalbama“, – tvirtino vedėjas.
Kodėl iš projektų užsidirbanti įstaiga gyvena „minuse“? Vedėjas paaiškino, kad projekto pinigai atitenka darbo užmokesčiui, todėl nebelieka socialinėms reikmėms. Jos dengiamos iš Švietimo skyriaus biudžeto. „Noriu, kad kiekvienas savo išlaidas pats padengtų“, – sakė vedėjas.
Pasak jo, išlaidos nėra didelės, bet pagal savo dabartinį finansavimą pats Švietimo centras jų negalėtų padengti. Į skundus dėl prastų sąlygų ir paramos trūkumo vedėjas reagavo: „Taip gali pasakyti bet kuri švietimo įstaiga. Dabar naudojamės tuo, ką turime. Iš projektų centras pakankamai uždirba, tad kažkokią dalį galėtų skirti reikalingoms priemonėms įsigyti“.
„Konflikto nėra, paprasčiausiai buvo norima jį padaryti, – mano A. Stonkus. – Tiesiog verda daug emocijų. Jos atsirado todėl, kad, vaizdingai pasakius, Švietimo centras anksčiau sėdėjo Švietimo skyriui ant kupros ir galėjo daryti, ką nori“.
Pasak vedėjo, dabar norima įvesti tvarką ir neturima jokių asmeniškumų, tiesiog siekiama normalių darbo santykių. A. Stonkus mano, kad viskas bus išspręsta, kai nurims emocijos. Išspręsti reorganizacijos klausimo negalima taip greitai, kaip to nori D. Domarkienė. Tam prieštarauja įstatymas, reorganizacijai numatantis 4 mėnesių terminą.
