Gricienė GENOVEITA. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Kuo gera reek nustuotė savės bijuotė. Laiks atejė atsitėistė ir drosee pasakytė: esam žemaitee ir tou dėdžioujemuos. Nekorsem Žemaitėjės valstybės, nedarysem bėndrėnės žemaitiu kalbuos, neatsiskėrsem nu Lietuvuos, bet kvėitam džiaugtėis kėkvėina tarmė ir kėkvėino tarmėška šnekontio žmuogo.
Bešnekindama žmuonis vės miegėnau suprastė, kaap su ta mažėikiškiu kalbo yr? Ar beverta mažeikiškius pruotintė, giedintė, ka Žemaitėje giedas nedaryto? Paskutini taška mona sopratėmou padiejė dr. Pabrieža Jūzaps, su atsiduksiejėmo pasakės: miesta kalba. Gali vadintė poskalbė, gali vadintė žarguono, viroso ar užkrato, bet tuos bjaurastėis nebgal iveiktė. Pats žmuogos tor pradietė klausytėis sava kalbuos, patem tor ateetė nuors iveiktė tuo kalbuos lėga. Vo kol mažeikėškems yr puiki tuoki anū kalba, vadėnas, teep ir tor būtė. Teep šnek didiuojė dalės muokytuoju Mažėikiu muokykluos ir vakū darželiūs, teep šnek iš kaimū ir iš Seduos suvažiavusėje… Bet nemaža dalės žmuoniū ir Mažėikiūs dar poikee šnek žemaitėškaa. Vėsumet pasidžiaugo SUODRAS, Muokėstiu inspekcėjės darbuotojees. Dėdžioujous, ka rajuona laikraštė „Santarvė“ žmuonis poikee rokoujes. Nustebėna ir Audruonė. Nežėnau, ar tik su monėm sava gražė kalbo šnek…
Griaudee atruoda rajuona degaliniu darbuotoje, kirpiejės didiuojie dalie kirpyklu, katrū „aukštaitėšks“ šnekiejėms yr žemiau bet kuokiuos kritikas. Pastebiejau keista rėiškini: kou žmuogos žemesnė išsilavėnėma, kou prastiau netgi materialee gyven, tou daugiau ruoda sava „aukšta“ lygi „aukštaitėškaa“ šnekiedams. Eso girdiejusi ir tuoki degaliniu operatuoriu nusiskundėma: mūsa valdžė griežtaa draud žemaitėškaa šnekietė. Kažėn kėik čė tuos teisybės.
Praded atsigautė didiuju Mažėikiu prekybas cėntrū pardeviejėskasininkės. Tonkee gėrdo žemaitėškaa kaina pasakontė ar šeep žuodi kėta tarontė. Vu juk prekybas cėntrū savininkaa, kuo gera, tėkraa yr ne žemaitee.
Ne linksmaa atruoda šeimas, mažus vaakus augėnontės. Patis tievaa gražiausee tarp savės rokoujės, bėt, lig bijuodamė, ka vaaks anū gal nesoprastė, so vaako šnek geriausio atvejo bėndrėnė kalbo arba „aukštaitėškaa“. Tuo reiškėnė nemuoko sau paaiškintė ir suprastė. Mūsa vakaa augdamė mumis žemaitėškaa šnekūntius suprata, dabartėne vakaa nebsupront.
Priš Kaliedu atuostuogas mūsa gimnazijuo api tarmės šnekiejės dr. Pabrieža Jūzaps išvažiava isitėkėnės, ka tarmės, vu ypatingaa žemaitiu, dar ėlgaa gyvous. Juk tarmie yr lietuviu kalbuos gyvavėma garantėjė. Tas gyvasis šaltėnis, katras padies atsilaikytė priš tarptautinius kalbuos naujadarus, priš anglu kalbuos visuotini isigaliejėma. Ar daug šėndėin net per nacionalini radėjė kanala gėrdam lėtovėškas mozėkas, ar gėrdam latviu, estu, norvegu ar kėtū mažū tautū mozėkas? Vės anglėškaa.
Diel tuo ir stuoviekem tėisė. Grožinkem žemaitėška šnekta ir i vieša erdvė. Nepraraskem kū su muotinas pėino esam gavė. Tarmiū metaas kalba švarintė pradiekem nu savės. Būto nebluogaa, je muokykluos, vakū darželiūs būto organizoujamė rėngėnee, katrėi kelto tievū ir vakū samuoningoma, savigarba ir patrijuotizma. Juk kariaudamė so kalbuos negeromaas nedaug pasėiksem. Reek eitė i žmuogo par širdi, par jausmus. Žemaitiu kultūras draugėjė organizous ne vėina rėngini. Prisidiekem bėnt sava dalyvavėmo, kaimynu, pažystamu atsivedėmo.
Gricienė GENOVEITA
