Tarp pirmųjų mūsų šalies komandų Europos turnyruose – Mažeikių ROMAR

Šiais metais Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komanda pasiekė įspūdingiausią pergalę Lietuvos klubinio futbolo istorijoje – dvejų rungtynių mače įveikė Švedijos čempionus „Malmo“ futbolininkus ir pirmą kartą pateko į UEFA (Europos futbolo federacijų asociacijos) Čempionų lygos trečiąjį etapą, uždirbdama kelių milijonų eurų premiją.
Prieš 28 metus vieni pirmųjų Lietuvoje UEFA taurės turnyre su Švedijos klubu susitiko ir Mažeikių ROMAR futbolininkai.

Jautė didžiulę atsakomybę

Pirmąsias šio turnyro rungtynes 1994 metų rugpjūtį Mažeikių komanda žaidė Panevėžyje. Stebint penkiems tūkstančiams sirgalių, ji susitiko su Švedijos čem- pionais Solnos AIK.

Kiekviename kėlinyje praleidę po įvartį Mažeikių ROMAR futbolininkai nusileido švedams 0:2. Tokiu pat rezultatu ROMAR ir vėl praleidusi po įvartį kiekviename kėlinyje, po dviejų savaičių pralaimėjo rungtynes Švedijoje.
ROMAR ekipos treneris Saulius Vertelis pralaimėjimus komentavo: „Švedai buvo pajėgesnė komanda: žaidžia plačiau, kovingiau, techniškiau, sugeba kamuolį nukreipti ten, kur pavojingiausia. Be to, mūsų futbolininkai stokoja tokio lygio tarptautinių susitikimų patirties, kai Solnos ekipa per sezoną bent dešimt kartų išbando jėgas su užsienio klubais.“

Tuometinio ROMAR komandos kapitono Nerijaus Gudaičio teigimu, tik keli ekipoje buvę žaidėjai turėjo tarptautinių rungtynių, kad ir su buvusios SSSR komandomis, patirties. Žaidimo patirtis su Europos klubais buvo visiškai nulinė.

„Buvo didžiulė atsakomybė atstovauti Lietuvai, atsakomybė nekristi veidu į purvą prieš žiūrovus. Bet visas tas priešstartinis jaudulys visada dingsta po dviejų trijų pirmųjų rungtynių minučių, po to žaidi savo žaidimą. Švedai nebuvo visa galva stipresni, kas matyti pagal rezultatą, sužaidėme pagal galimybes, stengėmės, nevaikščiojome aikštėje, tačiau daug progų pelnyti įvartį nesukūrėme“, – kalbėjo N. Gudaitis.

Pritrenkė stadionas

Mažeikiškių treneris po rungtynių pasakojo: komandai įspūdį paliko nedidelis, bet tvarkingas ir labai jaukus stadionas, prieš rungtynes aidėję Švedijos ir Lietuvos himnai, ypač jaudino tai, kad švedų berniukas mūsų šalies himną sugiedojo lietuviškai.
Anot N. Gudaičio, sakyti, kad stadionas paliko įspūdį, yra per mažai. Juos pritrenkė vien persirengimo patalpos, įrengtos po stadionu: šiose patalpose galėjai pasiklysti – pagrindinė rūbinė apie 50 kvadratinių metrų, atskiros patalpos – medicinos paslaugoms ir masažams, dušinės, tualetai, patalpa relaksacijai po rungtynių, net pirtis.

„O ką kalbėti apie patį stadioną – baigėme treniruotę, pradėjo lyti. Išsyk buvo nuimti vartai, pradėjo veikti mechanizmai – ir aikštė uždengta. Apie modernumą kalba ir tai, kad jau tuo metu atsarginių žaidėjų suolelio kėdės buvo šildomos, atsisėsdavai kaip į automobilio kėdę. Kaip mes juokavome, švedai mus lenkė technika, o mus galėjo išgelbėti tik žaidimas tokios kokybės aikštėje, kokia buvo Mažeikiuose“, – kalbėjo buvęs komandos kapitonas.

Futbolo specialistui apmaudu, kad ir po tiek metų Vilniaus „Žalgiriui“ viename iš geriausių stadionų Lietuvoje – LFF stadione – UEFA atstovai leidžia rungtyniauti tik išskirtiniu atveju. Patekus į tolesnį turnyro etapą, dėl stadiono, neatitinkančio reikalavimų, namų rungtynes komandai teks žaisti užsienyje. Tad galima sakyti, kad infrastruktūros atžvilgiu nuo tų laikų, kai kovėsi ir švedų treniruočių bei žaidimo sąlygomis stebėjosi ROMAR, dar nesame toli nužengę.

Uždarbiavo papildomai

Kaip tuo metu rašė „Santarvė“, švedams Lietuva dar buvo Rusijos provincija, už rungtynes buvo padėkota rusišku „spasibo“ (ačiū – red.) bei pažymėta, kad ne itin didelius atlyginimus gauna ir AIK klubo futbolininkai, kai kurie jų net yra susiradę papildomų darbų.

„Tuos padėkos žodžius tikriausiai girdėjo tik administracijos atstovai, o mes po rungtynių varžovams spaudėme rankas ir dėkojome angliškai. Mūsų ROMAR komanda tuo metu Lietuvoje buvo aprūpinama profesionaliai – aukščiausiu lygmeniu, o štai Solnos ekipoje tik penki pagrindiniai žaidėjai buvo kaip profesionalai, visi kiti turėjo papildomus darbus. Pavyzdžiui, aš dengiau aukštą juodaodį puolėją, kuris dirbo paštininku ir tik po darbo ateidavo į treniruotes. Nieko neįprasto – kas norėjo tuo metu oriai gyventi, turėjo ir verstis kaip išmanydamas“, – kalbėjo N. Gudaitis.
Mažeikiškių komanda Švedijos tuo metu nepamatė – nusileido Stokholmo oro uoste, ekskursija – tik važiuojant į viešbutį, dvi treniruotės, po to – rungtynės ir vėl lėktuvu namo.

Buvo pažadėtos normalios premijos

Patekimas į kitą turnyro etapą šiais metais Vilniaus „Žalgirio“ klubui jau garantavo rekordinę 2,94 mln. eurų premiją. su kiekvienu tolesniu žingsniu ji gali augti.
Ir 1994-aisiais ROMAR futbolininkai, kaip Lietuvos čempionai, iš UEFA gavo išmokas už šalies čempionų vardus, tik pinigine išraiška jos buvo gerokai kuklesnės. O už dalyvavimą Europos turnyre negauta nieko, nes į kitą etapą komanda nepateko, pergalės nepasiekė.

„Klubo savininkas Romas Marcinkevičius ir mums pažadėjo normalias premijas, dabar negaliu konkrečiai pasakyti jų dydžio, mus motyvavo. Pats vyko į Švediją, kartu pietavo, sirgo už mus, kaip klubo prezidentas sėdėdamas, ant atsarginių suolelio. Ir nė vieno priekaišto neišgirdome po rungtynių – jis matė, kad atidavėme visas jėgas, stengėmės, tačiau pralaimėjome garbingoje kovoje“, – kalbėjo buvęs ROMAR kapitonas.

Daugelis – užsienyje

Tuo metu ROMAR ekipoje žaidė mūsų mieste išugdyti futbolininkai: N. Gudaitis, kuris šiuo metu yra „FK Atmosfera“ jaunimo ugdymo programų vadovas, Egidijus Žukauskas, dabar gyvenantis Danijoje, Rolandas Vaineikis, įsikūręs Norvegijoje, Gintaras Juodeikis, taip pat gyvenantis užsienyje, tuo metu ekipai atstovavęs, bet į Švediją nevažiavęs Vidmantas Vertelis, dabar gyvenantis ir dirbantis Mažeikiuose.
Treneris S. Vertelis šiuo metu gyvena Airijoje.
Buvę komandos nariai ir dabar bendrauja, kitais metais susitikimu ruošiasi pažymėti klubo pergalių trisdešimtmetį.

Pasak N. Gudaičio, jaunieji mažeikiškiai, kurie lanko futbolo treniruotes „FK Atmosfera“, yra minimaliai supažindinami su klubo istorija, prieš svarbias rungtynes primenama, kad jie atstovauja ne tik sau, savo tėveliams, bet ir gražią futbolo istoriją turinčiai bei du šalies čempiono titulus praeityje iškovojusiai komandai.

„Neužmiršta jaunieji mažeikiškiai ir ROMAR, kas yra malonu. Jau ne kartą, kai atidirbame treniruotėse baudos smūgius iš standartinių padėčių, išgirstu iš 12–13 metų vaikų: „Treneri, matėme kokiu puikiu smūgiu pelnėte įvartį į Vilniaus „Žalgirio“ vartus, kai žaidėte už ROMAR“. Vadinasi, žiūri „Yuotube“ ir domisi, kaip anksčiau rungtyniaudavome. Savo pėdsaką rajono futbolo istorijoje palikome ir tuo, kad auklėtiniai nevadina kitaip centrinio stadiono žaliosios vejos kaip ROMAR stadionu, o dirbtinė aikštė jiems ir lieka dirbtine aikšte“, – pasakojo buvęs komandos kapitonas.
Nuotr. iš redakcijos archyvo