Rajono politikų sprendimo atitikimą įstatymui aiškinsis teismas.
Šiaulių apygardos teismas aiškinsis, ar rajono politikai, nusistatydami sau išmokas, nepažeidė teisės aktų.
Savivaldybės Tarybos sprendimu suabejojo Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje tarnyba.
POLITIKAI Į PASTABAS NEREAGAVO
Iki praėjusių metų lapkričio mėnesio Savivaldybės Tarybos nariai kas mėnesį gaudavo pačių nustatytas išmokas kanceliarijos, telefono, pašto ir transporto išlaidoms padengti.
Priėmus Savivaldos įstatymo pataisą, tam, kad politikai galėtų gauti išmokas, vietos tarybos turėjo keisti savo veiklos reglamentuose numatytą tvarką. Reglamente turėjo būti numatyta, kaip politikai atsiskaitys už išmokas, kokias išlaidas bus galima kompensuoti, kokius dokumentus pateiks ir pan.
Reglamentą ruošusiai rajono komisijai, kuriai vadovavo vicemeras Rimantas Norkus, nepavyko laiku tinkamai parengti šio dokumento, jis buvo patvirtintas tik spalio pabaigoje vykusiame Tarybos posėdyje, nors įstatymo leidėjas tai padaryti įpareigojo iki rugsėjo pabaigos. Dėl vėlavimo politikai prarado galimybę gauti išmokas už veiklą spalio mėnesį.
Reglamento rengėjai ne tik bus neįsitekę į terminus. Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje Algimantas Čepys dar Tarybos posėdyje politikus ragino susilaikyti nuo reglamento tvirtinimo.
Anot jo, kai kurie punktai, susiję su Tarybos nario veiklos apmokėjimu, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui. Tąkart rajono politikai į pastabas nereagavo.
IŠSIAIŠKINTI PRIREIKĖ TEISMO
Kai kurie mažeikiškiai, išgirdę apie Vyriausybės atstovo žingsnius, spėlioja: galbūt šis taip juos baudžiąs už nepaklusnumą arba artėjant rinkimams keliąs savo reitingus (A. Čepys yra kandidatų sąraše – B. R.). Esą į teismą kreiptasi tik po trijų mėnesių, kai buvo priimtas Tarybos sprendimas.
A. Čepys atmeta tokius įtarimus. Jis laukęs Vyriausiojo administracinio teismo, kuris nagrinėjo panašią situaciją Molėtų savivaldybėje, nutarties. O ji buvo priimta tik sausio pradžioje. Anot Vyriausybės atstovo, ji dar labiau išryškino problematiką.
„Niekam nekerštauju. Buvo galima Savivaldybės tarybos sprendimą apskųsti, kad jis neteisėtas, tačiau mes pasirinkome švelnesnį variantą ir prašome teismo ištirti, ar jis neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymui“, – paaiškino valstybės tarnautojas.
Pašnekovas pridūrė, kad teismo atsakymo laukia ir kitos savivaldybės, nes problemų dėl išmokų skyrimo ir neatitikimo įstatymui yra ir kitur, tačiau Mažeikiuose tai atsispindi ryškiausiai.
IŠMOKŲ DYDŽIAI „IŠ LUBŲ“
Ankstesniame mažeikiškių politikų priimtame Savivaldybės tarybos veiklos reglamente buvo įteisinta Tarybos narių diskriminacija. Nors politikai nelygiateisiškumą ne kartą kritikavo, tačiau tvirtindami naująjį dokumentą, jį ir vėl paliko. Jeigu eiliniai Tarybos nariai per mėnesį gali gauti 150 litų išmoką, komitetų pirmininkai – 360 litų, mero pavaduotojai, einantys visuomenines pareigas, – 600 litų išmokas.
Vienos mažeikiškės skundą nagrinėjęs vidaus reikalų viceministras Sigitas Šiupšinskas atsakė, kad Reglamento nuostatos, kuriomis nustatomi skirtingi išmokų dydžiai, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui.
Analogišką išvadą šių metų pradžioje padarė ir Vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjęs jau minėtą bylą dėl Molėtų savivaldybės sprendimo. Nutartyje teigiama, kad „tam tikrų pareigų ėjimas automatiškai nereiškia didesnių išlaidų turėjimo ir neleidžia nustatyti išmokų dydžio“.
Vyriausybės atstovo A. Čepio manymu, galbūt tie skirtumai ir galėtų būti, bet ne tokie dideli.
„Apskritai neaišku, kodėl nustatytos vienokios ar kitokios sumos, jos paimtos „iš lubų“. Išmokų dydžiai patvirtinti nežinant Tarybos nario turėtų išlaidų bei kiek jų tiesiogiai padengia Savivaldybės administracija. Juk iš biudžeto išlaikomi politikai pas rinkėjus ar jų reikalų tvarkyti vyksta ir valdiškais automobiliais. Kai kurios savivaldybės apklausė savo tarybos narius, išsiaiškino, kam ir kiek jie išleidžia pinigų, ir kur kas konkrečiau bei argumentuočiau apibrėžė išmokų mokėjimą“, – lygino pašnekovas.
PASLAUGA AR PREKĖ?
Vietos savivaldos įstatymas numato, kad išmoka gali būti skiriama Tarybos nariui su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms apmokėti.
Mažeikiškiai politikai nustatė, kad išmoka gali būti panaudota Tarybos nario telefono pokalbiams, pašto prekėms ir paslaugoms apmokėti, kanceliarinėms prekėms, viešojo transporto bilietams įsigyti, Tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės nuomai (išskyrus išperkamąją), degalams, transporto priemonės techniniam aptarnavimui, remontui, draudimui, taksi paslaugoms, Tarybos nario ataskaitai spausdinti, platinti ir kitai informacijai, susijusiai su jo, kaip Tarybos nario, veikla, parengti, viešosios informacijos rengėjų teikiamoms paslaugoms apmokėti.
„Ar gali būti teisėtos transportui numatytos lėšos, jeigu nereglamentuojama, kaip transporto paslauga naudojasi Tarybos nariai? Ar pašto, kanceliarinių prekių, transporto bilietų įsigijimas gali būti prilyginamas teikiamoms paslaugoms?“ – svarstė A. Čepys.
IŠMOKOS – TARYBOS NARIO VEIKLAI
Vyriausybės atstovo tarnybai abejonių kelia ir išmokos panaudojimas draudimo paslaugai apmokėti. Juolab kad nekonkretizuojama, kokiai draudimo rūšiai (autotransporto priemonės, civilinės atsakomybės, gyvybės ar turto) gali būti panaudojama išmoka.
„Net ir tuo atveju, kai kalbama apie autotransporto priemonės ar civilinės atsakomybės draudimą, abejonių kelia tai, ar mokesčių mokėtojų lėšomis turi būti kompensuojama visa draudimo įmoka, ar tik jo dalis, proporcinga tam laikui, kada atliekamos Tarybos nario pareigos“, – svarstė A. Čepys.
Anot jo, leidimą panaudoti išmoką Tarybos nario ataskaitai spausdinti, platinti ir kitai informacijai, susijusiai su Tarybos nario veikla, parengti, viešosios informacijos rengėjų teikiamoms paslaugoms apmokėti galima traktuoti kaip siekį šias lėšas panaudoti savireklamai žiniasklaidoje.
Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad norint, jog Tarybos narys įgytų teisę į išmoką, reikalingas ne vien statuso nustatymas. Išmoka gali būti gaunama tik tada, kai Tarybos narys įvykdo šias sąlygas: išlaidos turi būti susijusios su Tarybos nario veikla, jos buvo išleistos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms apmokėti, jų tiesiogiai nepadengė Savivaldybės administracija.
DAUGIAUSIA IŠLAIDŲ – DEGALAMS
Galbūt ir patys rajono politikai abejoja savo patvirtinto dokumento teisėtumu, nes prašyti išmokų neskuba ir rinkėjams jau keli mėnesiai daugelis dirba už dyką, kas mėnesį sutaupydami apie 9 tūkstančius litų. Iš 27 Tarybos narių, į išlaidų, susijusių su darbu Taryboje, kompensavimą kol kas pretenduoja tik vienas kitas politikas.
Savivaldybės Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjas Arvydas Pocius informavo, kad išmokų už lapkritį pageidavo ir jas gavo Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis, vicemeras Rimantas Norkus ir Jonas Strazdauskas, gruodį – R. Norkus, J. Strazdauskas ir Judyta Čejauskienė, už šių metų sausį – J. Strazdauskas, J. Čejauskienė ir Stanislovas Mačys.
Nors Reglamente išvardinta nemažai su Tarybos veikla susijusių išlaidų, ataskaitas pateikę politikai nurodė, kad 150 litų sumą išleido degalams. Tik J. Strazdauskas vieną mėnesį šiuos pinigus panaudojo automobiliui remontuoti, J. Čejauskienė savo ataskaitoje nurodė 11 litų išleidusi telefono pokalbiams.
„Pusantro šimto litų, ketvirtis bako. Reikia savo mašiną pravažinėti nori nenori. Sėdi vietoj valdiškos ir važiuoji“, – apie išlaidas kurui „Santarvei“ yra aiškinęs vicemeras R. Norkus.
Nuosava „Audi A6“ pas savo rinkėjus skubėjo ar kitokius su Taryba susijusius darbus tvarkė ir Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis, turintis tarnybinį automobilį.
„Ne vieną kartą važiavau. Ir šeštadieniais, ir sekmadieniais. Nebėgiosiu po garažus. Neskaičiuoju nei savo laiko, nei pinigų, išleistų kurui. Per tuos ketverius kadencijos metus nemaža suma susidarytų“, – pasiteiravus apie išlaidų kompensavimą, svarstė meras.
UŽ DARBO LAIKĄ – TIK VIENAM
Naujasis reglamentas leidžia Savivaldybės Tarybos nariui, pagrindinėje darbovietėje negaunančiam atlyginimo, gauti atlyginimą už laiką, praleistą Tarybos, komitetų, komisijų posėdžiuose, taip pat už laiką vykdant Tarybos nario pareigas.
Šita nuostata taikoma neetatiniam vicemerui Jonui Siminkevičiui, į Savivaldybę kasdien einančiam kaip į darbą. Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjas A. Pocius paaiškino, kad vicemero darbo laikas fiksuojamas pildant darbo apskaitos lapus, atlyginimas skaičiuojamas pagal Statistikos departamento skelbiamą vidutinį mėnesio darbo užmokestį. Jeigu anksčiau vicemeras „į rankas“ gaudavo šiek tiek per tūkstantį litų, dabar ši suma gerokai mažesnė.
Vyriausybės atstovas A. Čepys suabejojo, ar J. Siminkevičiaus darbą Savivaldybės administracijoje galima prilyginti Tarybos nario darbui. Jo teigimu, ir Savivaldybės kontrolieriai galėtų tokius dalykus išsiaiškinti.
Antano JANUŠONIO pieš.
