Dėl taupymo vajaus praėjusiais metais nemaža dalis švietimo įstaigų darbuotojų buvo varomi nemokamų atostogų. Kai kurie taupė sirgdami. Tačiau ugdymo įstaigų darbuotojai aukštesnėms instancijoms dėl to nesiskundžia.
TAUPĖ DARBUOTOJŲ SĄSKAITA
Darbo kodekse yra numatyti konkretūs atvejai, kada žmogus gali eiti nemokamų atostogų. Tarp jų būtinybė įstaigai taupyti lėšas – nenurodyta. Tačiau nenorėdami prarasti darbo, švietimo įstaigų darbuotojai įstaigos lėšas tausojo savo biudžeto sąskaita. Kadangi pedagogų atlyginimas yra apsaugotas mokinio krepšelio, stipriausiai diržus teko veržtis rajono biudžeto išlaikytinėms – ikimokyklinio bei papildomojo ugdymo įstaigoms.
„Sodros“ Mažeikių skyriaus direktorė Laima Nagienė „Santarvei“ prisipažino esanti šokiruota Mažeikių muzikos mokyklos darbuotojų „gerumo“.
Praėjusiais metais šioje įstaigoje, kurioje dirba per 70 darbuotojų, užfiksuota 112 nedraudiminių atvejų. Juos susumavus paaiškėjo, kad Muzikos mokyklos darbuotojai pernai turėjo kone 600 dienų nemokamų atostogų.
Beveik tiek pat užfiksuota ir nedarbingumo dienų.
„Žmonės turėjo rimtų ligų, tad jie (Mažeikių muzikos mokykla – K. V.) jau sutaupė iš žmonių ligos,“ – „Sodros“ skyriaus direktorė stebėjosi, kodėl reikėjo nemokamų atostogų.
SIEKIA SUSIGRĄŽINTI
Užsiminus apie didelį nemokamų dienų skaičių, Mažeikių muzikos mokyklos direktorius Ričardas Grušas „Santarvei“ paaiškino, jog taip rašyti nebūtų teisinga. „Mūsų mokytojai ėjo tik po aštuonias, devynias dienas, o aptarnaujantis personalas – tik keturias. Parodykite mokyklą, kurioje tiek tebuvo eita,“ – sakė direktorius.
Tačiau įstaigos darbuotojų profesinės sąjungos nariai priminė, kad nemokamų atostogų praėjusiais metais būtų reikėję eiti ir trečią kartą. Iki tol jie po kelias dienas jau buvo savo sąskaita atostogavę metų pradžioje ir vasarą.
„Santarvė“ jau rašė, kad tik Savivaldybės administracijos direktorius pedagogams pranešė, jog taupyti nebereikia, nes pinigų įstaigai netrūksta…
Profesinės sąjungos pirmininkė Dainora Petrikienė atkreipė dėmesį, kad taupyta buvo ne tik atostogaujant. Jie „savo noru“ nuo vasario susimažino darbo krūvį po penkias septynias pamokas. Pinigine išraiška mėnesio atlyginimas vieniems specialistams sumažėjo penkiais šimtais, kitiems – ir tūkstančiu litų.
Profesinės sąjungos iniciatyva prieš savaitę mokyklos vadovas R. Grušas kreipėsi į Savivaldybės Tarybą dėl papildomų pinigų skyrimo – kad pedagogams galėtų grąžinti bent dalį pamokų krūvio.
KREIPIASI DĖL PAŽYMŲ
Kiekvienas žmogus turi teisę į informaciją apie priskaitytąjį darbo užmokestį. (Redakcijos žiniomis, kai kurių švietimo įstaigų administracijos už tokį domėjimąsi grasino teismais – K. V.)
Specialistų pateiktoje išklotinėje matyti nedraudiminis laikotarpis, parodantis, kada žmogus turėjo nemokamas atostogas.
Pasak „Sodros“ Mažeikių skyriaus specialistės Bernadetos Kairienės, vis atsiranda žmonių, kurie domisi savo užmokesčiu. Ji pastebėjo, kad daugiausia atėjusiųjų buvo iš Mažeikių muzikos mokyklos.
„Atrodė, kad jie nelabai žino esamą situaciją,“ – prisiminė B. Kairienė.
Ką pažymoje pamatytų Užlieknės pagrindinės mokyklos pedagogai? Čia dirba per 30 darbuotojų: dešimt priklauso aptarnaujančiam personalui, likusieji – pedagogai.
„Sodros“ duomenimis, įstaigoje užfiksuotas 41 nedraudiminis atvejis, parodantis, kad darbuotojai nemokamų atostogų iš viso buvo išėję pusšešto šimto dienų.
Su tokiais skaičiais mokyklos direktorė Emilija Kersnauskienė nesutinka.
„Tik viena mano valytoja buvo dvi savaites nemokamų atostogų pasiėmusi, kad aplankytų anūkę“, – teigė vadovė ir pažadėjo situaciją aiškintis.
GALIMA IŠLEISTI LEGALIAI
Įstatymą galima ir „apstatyti“: pagal Darbo kodeksą, darbuotojas gali neatvykti į darbą administracijos leidimu. Be to, tokio neatvykimo į darbą maksimalaus laiko nenumato joks darbo santykius reglamentuojantis teisės aktas.
Tokiu būdu dauguma švietimo įstaigų vadovų darbuotojus „poilsio“ ir išleidžia. Kad darbuotojai ne nemokamų atostogų ėjo, o buvo išleidžiami su administracijos leidimu, „Santarvei“ tvirtino ir Užlieknės pagrindinės, ir Muzikos mokyklų vadovai.
„Sodros“ Mažeikių skyriaus direktorė stebėjosi direktorių nekompetencija.
Tokios dienos, kada darbuotojai į darbą neatvyksta administracijos leidimu, „Sodros“ specialistai savo suvestinėse nemato. Mat tokiu atveju darbdaviams nereikia pildyti atitinkamos formos.
„Tokie darbuotojų išleidimai teisiškai galimi, tačiau reikia mokėti tuos dalykus įforminti. O čia vadovas sako, kad nepasirašinėjo, nežino, kokius dokumentus buhalterė išsiuntė. Tai vadovo problema, tegul pažiūri, kur parašus deda“, – piktinosi L. Nagienė.
VYRAUJA PERŠALIMAS IR RADIKULITAS
Be prievartinių nemokamų atostogų, kitas taupymo būdas – ligos. Sergantį darbuotoją pavaduoja kolega, kuriam už papildomą darbą nemokama.
Apie tokią galimybę taupyti įstaigų vadovai „Santarvei“ kalbėjo dar prieš metus, kai atėjo nurodymas sutaupyti kone 30 proc. įstaigos lėšų.
„Sodros“ Mažeikių skyriaus duomenimis, daugiausia nedarbingumo pažymėjimų išduota ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojams.
L. Nagienė pastebėjo, kad dažniausiai pasitaikančios diagnozės – peršalimo ligos ir vadinamasis radikulitas. Šiomis ligomis lengviausia simuliuoti, mat dažniausiai neatliekami išsamūs tyrimai.
Situaciją iliustruoja lopšelio-darželio „Berželis“ pavyzdys: praėjusiais metais įstaigos darbuotojams išduota 30 nedarbingumo pažymėjimų, kuriais buvo pateisintos 1 046 dienos. 2009 metais darbuotojų sirgo keliais daugiau, tačiau dėl ligos praleistų dienų mažiau nei pusė – 411.
Nemokamų atostogų įstaigoje santykinai nedaug: darbuotojai „atostogavo“ pusantro šimto dienų (39 atvejai).
GAUNA PAŠALPĄ
Sirgti naudingiau nei eiti nemokamų atostogų: pirmuoju atveju žmonės iš „Sodros“ gauna nors ligos pašalpą.
Lopšelio-darželio „Berželis“ direktorė Roma Petrikienė „Santarvei“ tvirtino, kad darbuotojų prievarta nevarė nei nemokamų atostogų, nei ligos ieškoti.
„Tai turbūt sutapimas. Juk ir su virusinėmis ligomis neisi dirbti, vaikus galima užkrėsti. Be to, mūsų kolektyvo amžius artėja prie penkiasdešimties metų, esame nebe jaunos, nelabai stiprios, gal dėl to ir tų ligų išlenda,“ – svarstė pašnekovė.
Tačiau vadovė pripažino, kad ligos padėjo taupyti: už pavadavimą darbuotojams nemokėta.
Padidėjęs sergamumas pastebėtas daugelyje kitų ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Devyniasdešimt darbuotojų turinčioje „Bitutėje“ užfiksuoti 39 nedarbingumo pažymos gavėjai ir 1263 ligos dienos.
„Pasakoje“ dėl ligos praleista 840 dienų (27 gavėjai), „Žilvityje“ – 836 (23 gavėjai), o „Gintarėlyje“ – 708 dienos (18 gavėjų).
Į INSPEKTORIUS NESIKREIPIA
„Nešioja vaikus, nuvargina,“ – nusijuokė Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus, išgirdęs apie tokį sergamumą.
Vedėjas pripažįsta, kad ne iš gero gyvenimo įstaigos taip sukasi: sutaupyti reikėjo. Tačiau „apsisukimo švelnumas“ priklauso nuo vadovo vadybinių gebėjimų, nuo kolektyvo išprusimo.
„Tie skaičiai (nemokamų atostogų bei nedarbingumo dienos – K. V.) – tai Lietuvos gėda, bet sukasi kas kaip gali. Mes galime vieni kitus keikti, vaidinti asmenybes, siekti, tačiau galima ir supratingai, žmogiškai tartis. Ką daryti? Atleisti žmogų ar eiti nemokamų atostogų?“ – kalbėjo pašnekovas.
A. Stonkaus minėto žmogiškumo kartais pasigenda profesinės sąjungos atstovai.
„Esame susidūrę su situacijomis, kai darbdaviai naudoja psichologinį šantažą: jei tu neisi nemokamų atostogų, mes tave atleisime. Arba dar geriau – bus uždarytas darželis,“ – „Santarvei“ sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Mažeikių susivienijimo pirmininkė Judyta Čejauskienė.
Pedagogė pripažįsta, kad vis tik dažniausiai žmonės tarp savęs pasibėdoja ir vykdo vadovų nurodymus.
Tai patvirtina ir Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus vedėjas Stanislovas Ričkus. „Paslaptį“ apie neteisėtas atostogas inspektoriai žino, tačiau biudžetinių įstaigų darbuotojai nesiskundžia.
Nuotrauka Sigito STRAZDAUSKO.: Vienas iš galimų taupymo būdų – liga: sergantysis gauna pašalpą iš „Sodros“, o kolegai už pavadavimą – nemokama.
